Žiniasklaida labai greitai pasigavo šio neoliberalių pažiūrų nuomonės formuotojo žinutę ir įdėjo į pirmą puslapį šalia pasaulio sporto garsenybių Arvydo Sabonio, Rūtos Meilutytės ir skandalingosios Julijos Jefimovos.
Tačiau kokia Tapino žinutės prasmė? Socialdemokratus pavadinti neišmanėliais? Sukritikuoti LSDP himną, ar supeikti partijos sąskrydį?
Socialdemokratų sąskrydis, kaip ir kiekvienos kitos organizacijos sąskrydis, yra neformalus, pramoginis laisvalaikio renginys. Žmonės iš visos Lietuvos atvyko į pajūrį, tam, kad pabūtų kartu, pabendrautų ir smagiai praleistų savaitgalį. Ar Andriaus Tapino komentaras buvo skirtas pasakyti, kad žinomos organizacijos laisvalaikio renginys yra negražus ar nevykęs? Bet čia juk tik požiūrio klausimas, gerbiamasis publiciste.
Nesu tikra, ar kūrinį, kurį bara Tapinas, galima pavadinti tikru himnu. Galbūt tai neatitinka himno reikalavimų ir šiuolaikinės muzikos standartų. Tačiau jis mums tiko, patiko ir tapo vienu iš mūsų komandinės dvasios simbolių. Dainą, kurią vadiname socialdemokratų himnu, 1991 metais sukūrė žinoma Lietuvos estrados daininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.
Jaunajai kartai ši atlikėja galbūt ir nežinoma, tačiau puikiai pažįstama vyresniajai kartai. Tapinas turėtų žinoti šią atlikėją, kaip ir jos indėlį Lietuvos estradai. Priminsiu, kad Lietuvos estrada grindė kelius ir vėliau atsiradusiai Lietuvos pop kultūrai, kurios gražiais pavyzdžiais galėjote mėgautis ir „Laisvės piknike“.
Jeigu kalbėsime apie dainos turinį, tai kalbėkime ne apie du žodžius, kuriuos išskiria A. Tapinas, bet apie visumą. Šios dainos pagrindinė tema yra solidarumas „po vieną mes niekas, būry – mes jėga“.
Dainoje minimi „mes“, tai ne tik socialdemokratai, MES – tai visi Lietuvos žmonės. Nes mums brangios ir šventos Stepono Kairio idėjos. Tikriausiai nereikia ponui Tapinui kalbėti apie tai, kad Steponas Kairys buvo aktyvus lietuvybės puoselėtojas ir bene atkakliausias bei principingiausias Lietuvos Nepriklausomybės, Vasario 16-osios Akto autorius ir signataras.
Norisi paklausti gerbiamo publicisto, argi ne vienybė, solidarumas ir meilė Lietuvai padėjo Lietuvos žmonėms išgyventi Sibiro tremties baisumus? Labai lengva ištraukti iš dainos du žodžius ir išbraukti visą likusį tekstą, kuris ir atskleidžia tikrą dainos prasmę.
Projektas „Misija Sibiras“ turi labai daug ką papasakoti apie tremties sunkumus. Apie tai gali papasakoti ir socialdemokratai: Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Nepriklausomybės Akto signatarai Aloyzas Sakalas ir Vytenis Andriukaitis. Tai tik keletas socialdemokratų, kurie žino kas yra Sibiro tremtis. Tokių yra ir daugiau.
Dalis mūsų bičiulių taip ir niekada negrįžo iš Gulago ir tremties vietų. Tremtys ir sovietiniai kalėjimai yra mūsų visų istorija bei tragedija! To nevalia pamiršti. Kaip ir to, kad Lietuva yra maža valstybė, kuriai vidinis visuomenės susipriešinimas gali būti pražūtingas. Ir ypač šių dienų geopolitinių įtampų kontekste. Ar mes privalome būti vieningi, vadovautis teisingumo ir solidarumo principais? Esu tikra, kad taip.
Mes, tai Lietuvos žmonės, turintys skirtingas vertybes ir politines pažiūras. Skirtingos politinės ideologijos rodo skirtingas priemones ir kelius, kuriais siekiame vieno tikslo – Lietuvos gerovės. Tačiau jeigu susiskaldysime ir visą laiką skirsime oponentų menkinimui – galų gale liksime vieni ir būsime niekas.
Jeigu išauš diena, kada mes suprasime, kad skirtingos pažiūros ir vertybės mūsų nedaro mažesniais lietuviais, ir sieksime ne menkinti kitaip manančius, bet kitas idėjas papildyti savomis ir taip kurti geresnę Lietuvą, mes būsime būryje. Būsime jėga. O tam, kad kitaip manantį pavadinti „durnu“, atrodo, didelio proto nereikia.
Socialdemokratų himno žodžiais (visą LSDP himno tekstą galite rasti čia) ir palinkėsiu A. Tapinui, visiems projekto „Misija Sibiras“ dalyviams ir kiekvienam lietuviui: santarvės, solidarumo, tolerancijos ir meilės Lietuvai.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.