Jei ši programa, bent didesnė pusė joje numatytų darbų, bus įvykdyta per artimiausius ketverius metus, 2024-aisiais Lietuva bus kokybiškai kitokia: saugesnė, teisingesnė ir atviresnė, turtingesnė, žalesnė, konkurencingesnė ir modernesnė, jos valdžia bus arčiau žmogaus, nei yra dabar. Labai linkėčiau, kad mūsų visų pastangomis – Seimo ir Vyriausybės – to ir būtų pasiekta. Kelis programos aspektus norėčiau aptarti detaliau, ir tai yra ekonominė diplomatija ir eksporto plėtra.
Daug dėmesio Vyriausybės programoje skiriama užsienio ir Europos politikai. Jos nuostatos atitinka tas prioritetines gaires, kurias vakar, ketvirtadienį, savo rezoliucija patvirtino mūsų Seimas. Vyriausybės programoje jos yra išplėtotos ir detalizuotos.
Viena jų – ekonominė diplomatija, stipri! ekonominė diplomatija – taip įrašyta programoje. Tai labai svarbi nuostata, tačiau jei kas nors įsivaizduoja, kad dešimtyje mūsų ambasadų įsteigę komercijos atašė pareigybes ir nusiuntę ten veiklius atašė pasieksime ženklių teigiamų pokyčių – to nebus, o jų labai reikia. Komercijos atašė darbas yra būtina sąlyga, bet nepakankama.
Svarbu pažymėti tai, kad ekonominės diplomatijos stiprinimas prasideda čia, mūsų Seime. Kviečiu Seimą ir Vyriausybę išgirsti verslo bendruomenės balsą: eksportuotojų patyrimas leidžia jiems aiškiai formuluoti šios srities problemas ir pasiūlymus.
Šiuo metu 63 proc. Lietuvos įmonių pajamų sudaro pajamos iš eksporto, eksportas gelbėjo mūsų valstybės ekonomiką ir pirmosios pandemijos bangos metu. Lietuvos eksportuotojų patyrimas yra nelinksmas. Lietuvos eksportuotojai užsienyje dažniausiai dirba per tarpininkus, atiduodami jiems uždarbio dalį, jie priversti naudoti svetimus prekių ženklus, taikyti tokią kainų politiką, kuri drastiškai sumažina jų pajamas.
Tokiomis sąlygomis valstybės taikomos paskatos, pavyzdžiui, dalyvavimo mugėse ar parodose užsienyje dalies išlaidų padengimas, yra juokingai mažas valstybės indėlis į eksporto plėtrą. Todėl jie siekia aiškių eksporto politikos prioritetų, institucinės sąrangos, skaidrios, įstatymu įtvirtintos eksporto paskatų sistemos.
Turime ketverius kadencijos metus, turime galimybę pastatyti ekonominę diplomatiją ant teisingų bėgių jau kadencijos pradžioje, kad 2024 metais galėtume džiaugtis rezultatais – išnaudokime šią galimybę.
Dar vienas svarbus aspektas, kurio negaliu nepaminėti: siūlau ženkliai daugiau dėmesio skirti Azijos rinkoms. ES vidaus rinka – viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos atramų, kalbant ir apie prekių bei paslaugų eksportą, bet turime rasti resursų ir priemonių aktyviai veikti Azijos rinkose. Taivanas, Pietų Korėja, Omanas, Japonija, kitos šalys turi įsitvirtinti mūsų eksporto žemėlapyje. Azija daugeliui eksportuotojų yra tramplinas ir į kitas, Afrikos, rinkas.
Labai tikiuosi stiprios Lietuvos pozicijos tiesiant patikimus ir stiprius prekybos tiltus į kitą Atlanto pusę, ypač derybose dėl transatlantinio investicijų ir prekybos susitarimo su JAV.
Linkiu sėkmės Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir jos vadovaujamam Ministrų kabinetui, gavus įgaliojimus vykdyti patvirtintos Vyriausybės programos nuostatas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.