Gali strigti sinchronizacija
Deja, situacija rodo, kad per šios valdžios kadencijos metus Rusijos įtaka atskiruose šalies ūkio sektoriuose padidėjo. Ir pirmiausia tai pastebima energetikoje. Nors Lietuva per 2010–2015 m. laikotarpį sėkmingai išsivadavo iš Rusijos energetinio monopolio ir kainų diktato, diversifikavo dujų tiekimą, tačiau kai kurių strateginių projektų įgyvendinime yra matomas Rusijos įtakos veiksnys. Pavyzdžiui, ilgą laiką strigusiai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa, kuri yra paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę, koją pakišti gali Baltarusijoje pastatyta nesaugi, grėsmę visos Europos saugumui kelianti Astravo atominė elektrinė (AE), kuri yra Rusijos geopolitinis projektas.
Lietuva yra priėmusi įstatymus, leidžiančius užkirsti kelią nesaugiose atominėse elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimui į rinką iš trečiųjų šalių. Šiuo metu kaip tik vyksta derybos tarp trijų Baltijos šalių dėl prekybos elektra po Astravo AE paleidimo. Lietuva ir Estija buvo sutarusios dėl bendros Astravo AE elektros nepirkimo politikos, bet tam pasipriešino Latvija, kuri atsisako įsipareigoti boikotuoti Astravo AE elektros energiją. Todėl Lietuvos derybininkai buvo suteikę nuolaidų, kurių neturėjo suteikti, o pirminis susitarimo projektas buvo Lietuvai nenaudingas, nes paneigia šalies pastangas įtikinti kaimynines valstybes taikyti bendrą nepirkimo politiką.
Baltijos šalims nesutarus dėl bendros prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis metodikos, tokią metodiką atskirai gali pasitvirtinti Latvija ir Estija arba išvis neturėti jokios metodikos. Lietuvai nutraukus prekybą elektra su Baltarusija, Latvija dėl techninių ir ekonominių priežasčių ketina pereiti prie prekybos su Rusija. O tai gali atverti galimybę Astravo AE elektrai per Rusiją patekti į Baltijos šalių rinką, tame tarpe ir Lietuvos.
Jeigu dėl to Astravo AE pagaminta elektros energija per Baltijos šalis pateks į Lenkiją, kuri taip pat yra priėmusi sprendimą neįsileisti Astravo AE elektros, tai gali apsunkinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą iki 2025 m. Kaip žinia, Baltijos šalys šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietiniame BRELL elektros energetikos sistemos žiede ir yra priklausomos dispečerinės Maskvoje. Tuo tarpu sinchronizacijos projektas įgyvendinamas per Lenkiją.
Nereikia pamiršti, kad Rusija Astravo AE išnaudoja kaip galimybę daryti spaudimą Baltijos šalims, jas šantažuoti ir trukdyti sinchronizuotis su Vakarais. O Lietuvos derybininkų nuolaidos prie to tik prisideda. Derybos yra tęsiamos, ir labai svarbu, kad jose būtų atspindėti Lietuvos interesai.
Rizikas saugumui mažinantys siūlymai dėmesio nesulaukia
Ne išimtis Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis. Vamzdyno tiesimo darbus vykdo statybos bendrovė „Alvora“, turinti verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, įskaitant ir valstybinius užsakymus. Tačiau rangovą tikrinusi nacionalinio saugumo komisija didelių galimų rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui neįžvelgė. Nors tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Rusija valstybiniai užsakymai yra dažnai paremti tampriais ryšiais su verslo atstovais ir politinėmis protekcijomis. O Lietuvos įmonės dalyvavimas tų šalių projektuose didina riziką, kad, pavyzdžiui, gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas Lietuvai strategiškai svarbaus energetinio projekto įgyvendinimas.
Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ leista sudaryti sutartis su užsitęsusį konkursą laimėjusiu bendrovių „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumu su sąlyga, kad bus valdomos nacionaliniam saugumui kylančios rizikos. O tokios rizikos jau atsiranda – štai, neseniai paaiškėjo, kad „Alvora“ tiesiamam dujotiekiui reikalingas detales buvo suplanavusi pirkti iš Šveicarijoje registruotos Rusijos įmonės „ChelPipe Group“, kuri Rusijos gynybos ministerija ir remia šios šalies karinius dalinius, taip pat tiekia dalis „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Tiesa, tiek rangovą kontroliuojantis operatorius, tiek energetikos ministras patikino, kad šiam sandoriui nebus pritarta ir bus ieškoma kito tiekėjo.
Nors šiuo konkrečiu atveju rizikos suvaldytos, tačiau tokios bendrovės pasirinkimas rangovu, preferencijų neteikimas, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose dalyvautų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai, rodo nenorą ar negebėjimą atidžiau vertinti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. O tai reiškia ir papildomą galvos skausmą valstybei dėl galimos Rusijos įtakos. Nors esu siūlęs investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą sugriežtinančias įstatymo pataisas, pagal kurias pirmenybė įgyvendinant strateginius objektus būtų teikiama transatlantinius saugumo kriterijus atitinkančioms bendrovėms, tačiau Seimo darbotvarkėje joms vietos iki šiol neatsirado.
Galbūt valdančiųjų požiūriui į Rusijos grėsmes įtakos turi ir tai, kad Rusijos pėdsakai siekia paties „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslą. 2017 m. „Agrokoncernas“ per tarpininką Dubajuje „AgriculturalMinerals“ DMCC pirko trąšas iš Rosoše, Rusijoje, veikiančios bendrovės „Minudobreniya“. Ši bendrovė priklauso Arkadijui Rotenbergui, kuriam dėl jo artimų ryšių su Rusijos Prezidentu Vladimuru Putinu, paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą Europos Sąjunga nuo 2014 m. taiko personalines sankcijas – t. y. jam uždrausta atvykti į ES šalis, įšaldytos ES šalių bankuose laikomos jo piniginės lėšos, taip pat ES šalyse esantys jam priklausantys ekonominiai ištekliai. Pati „Minudobreniya“ nėra sankcijų subjektas, tačiau šiai įmonei taikomi tam tikri apribojimai dėl sankcijų jos savininkui A. Rotenbergui, bet tai nedraudžia įmonei turėti verslo ryšių su ES šalių įmonėmis. Tarpininkams taip pat nėra taikomos ES sankcijos.
Kai kurios kitos Lietuvos įmonės taip pat importavo trąšos iš „Minudobreniya“, tik be tarpininkų. Tuo tarpu „Agrokoncernas“ tarpininką pasirinko tikriausiai siekiant pridengti, iš ko realiai perkamos trąšos, t. y. kad iš įmonės, kurios savininkui ES ir JAV taiko sankcijas, ir išvengti neigiamos reakcijos. Be abejo, teisiškai žiūrint, čia problemų nėra, bet be teisinių argumentų yra ir moraliniai. Matėme, kad tik po to, kai tokie faktai iškilo į viešumą „Agrokoncernas“ pažadėjo nepirkti trąšų iš „Minudobreniya“, kol ši įmonė priklausys A. Rotenbergui.
Problema ta, kad tokie verslo ryšiai su ES šalimis leidžia „Minudobreniya“ uždirbti pelną, o A. Rotenbergui gauti finansinę naudą. Todėl turėtų būti tobulinamas ES teisinis reguliavimas, kad tokios teisinės spragos būtų pašalintos. Nors ne kartą raginome tai daryti, tačiau Vyriausybė nesiima lyderystės šiuo klausimu.
Verta atkreipti dėmesį ir į V. Putino sąjungininko Jurijaus Prigožino bandymus Vilniaus tarptautiniu oro uostu kaip savo lėktuvų remonto baze. Teigiama, kad J. Prigožinas yra susijęs su privačia karine bendrove „Wagner“, kurios nariai įtariami vykdę žiaurias egzekucijas Sirijoje, į kur vyko Rusijos karinių oro pajėgų transporto lėktuvais. Taip pat „Wagner“ iš Rusijos vyriausybės nemokamai gauna karinę techniką, tokią kaip raketines sistemas „Grad“, tankus, šarvuočius, bendrovės kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU). „Wagner“ kovotojai 2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose rytų Ukrainoje, prie Debalcavės miesto, kur padėjo prorusiškiems separatistams.
Taip pat J. Prigožino finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamoji „trolių ferma“, bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Dėl to nuo 2019 m. rugsėjo J. Prigožinui, su juo susijusiems asmenims, įmonėms ir turtui yra taikomos JAV Iždo departamento sankcijos. Taigi, J. Prigožinas yra vienas tų V. Putino aplinko žmonių, kuris padeda Rusijai įvairiomis formomis kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisideda prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo.
Tokius minėtus ir panašius atvejus padėtų užkartyti nacionalinių sankcijų instrumentas. Su kolegomis Seime buvome parengę ir registravę Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, kurios leistų į vadinamąjį Magnickio sąrašą įtrauktiems užsieniečiams, t. y. kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, taikyti nacionalines finansines ir ekonomines sankcijas – įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems asmenims ir įmonėms būtų draudžiama prekiauti su „juodajame sąraše“ esančiais asmenimis ar įmonėmis, kuriose minėti asmenys yra naudos gavėjai. Vyriausybė dar 2018 m. pabaigoje įsipareigojo parengti patobulintą įstatymo projektą, tačiau jis iki šiol dūla Vyriausybės stalčiuose.
Prireikė postūmio iš opozicijos
Problemų buvo kilę ir dėl rusiškų informacinių technologijų ir programinės įrangos naudojimo valstybės institucijose, įstaigose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse ir kritinės infrastruktūros objektų valdyme. Tokia programinė įranga yra nesaugi, ypač kada jos kūrėjai susiję su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kelia grėsmę šalies kibernetiniam saugumui – tiek dėl kibernetinio šnipinėjimo, t. y. Rusiją dominančios informacijos rinkimo, duomenų perėmimo, tiek dėl kibernetinių atakų galimybių panaudojant tam tikrą infrastruktūrą, programas, ypač žinant, kad iš Rusijos prieš Lietuvą buvo surengta ne viena tokia ataka. Tik mums pradėjus kelti klausimus dėl tokių programų kaip „Kaspersky“ ir kt. saugumo, rusiškos programinės įrangos ir informacinių technologijų imama atsisakyti.
Taigi, nors oficialiai ir kalbama apie Rusijos keliamas grėsmes, įtakos šalies politinei sistemai užkardymą, tačiau valstybės atsparumas Rusijos poveikiui gerokai nukritęs. Juk aiškinantis I. Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkybes, turėjome galimybę atlikti išsamų Rusijos įtakos šalies politiniams procesams tyrimą, pamatyti pilną paveikslą, išsiaiškinti tikslus, uždavinius, metodus. Tačiau tą tyrimą valdančiųjų atstovai pakreipė bandymams susidoroti su oponuojančiais politikais ir vėliau jį sužlugdė. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis, iš Valstybės saugumo departamento gavęs pažymą apie prieštaringus I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais, kurioje taip pat figūruoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, sutiko šios politinės jėgos atstovams atiduoti dvi strategiškai svarbias ministerijas.