Apie tai jau kalba ir ligoninių vadovai: Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. Vinsas Janušonis pareiškė, kad jau šią savaitę palatų sergantiems koronavirusu šioje ligoninėje gali nebeužtekti, nors žada dar atlaisvinti vieną korpusą.
Vis dėlto didėjant sergančių žmonių skaičiui, visų hospitalizacija taps ne tik nebeįmanoma, bet ir netikslinga. Ir kaip rodo Italijos skaudi patirtis, net gal ir pražūtinga, galinti sukelti sveikatos sistemos krizę ar net kolapsą.
Tokioje situacijoje yra itin svarbu sukurti pagalbos sistemą šiems asmenims, nustatyti, kaip bus konsultuojami ir stebimi. Tai ypač svarbu, nes kaip nurodo jau didesnę patirtį diagnozuojant ir gydant koronavirusinę infekciją turintys užsienio gydytojai, ši liga klastinga dar ir tuo, kad atrodytų nesunkios būklės pacientui po savaitės gali imti radikaliai blogėti, vystytis dusulys, sunkios formos pneumonija ir kitos komplikacijos.
Todėl Italijoje, nepaisant itin apkrautos sveikatos sistemos, bandoma užtikrinti, kad namie besigydantis pacientas du kartus per dieną sulauktų jį stebinčio gydytojo konsultacijos telefonu. To reikia ir Lietuvoje.
Būklei keičiantis į tokią, jog gali būti reikalinga skubi hospitalizacija, būtina jau dabar įvertinti, kaip bus užtikrintas greitosios medicinos pagalbos tarnybos veiksmingumas šios epidemijos ir milžiniškų apkrovų metu. Nepamirškime, kad įprastinis krūvis greitosios pagalbos stotims niekur nedingo. Žmonės ir toliau turi sveikatos krizių, įvairių ligų ir jiems reikia įprastos skubios pagalbos.
Praėjusią savaitę raštu kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovą Aurelijų Verygą atkreipdamas į tai dėmesį ir prašydamas informuoti visuomenę kaip yra pasirengta galimam koronaviruso liga užsikrėtusiųjų skaičiaus augimui, kai plataus masto hospitalizacija taps nebeįmanoma ir galbūt netikslinga, kaip šie pacientai būtų stebimi, kokios pagalbos ir per kokį laiką sulauktų.
Paprašiau informacijos, nes negirdime, kaip valdžia tai ruošiasi spręsti. Kaip negirdime ir atsakymų dėl senai pažadėto testavimo masto padidinimo.
Valdžiai ilgai besiginčijusi su medikais, ekspertais ir opozicija dėl plataus masto testavimo, pagaliau nusileido ir sutiko, kad tai būtina priemonė. Ypač kai Pietų Korėjos, Vokietijos pavyzdžiai nenuginčijamai rodo, kad tai viena iš būtinų, pirminių priemonių komplekso valdyti epidemiją.
Tad praėjusį ketvirtadienį jau matėme valdžios atstovus besifotografuojančius prie krovininio lėktuvo, atgabenusio didelę reagentų laboratoriniams koronavirusinės infekcijos tyrimams partiją. Tačiau ir toliau skaitome Vyriausybės pranešimuose, kad per parą padaroma tik apie 1500 testų.
Kai klausimų dėl epidemijos suvaldymo daugiau nei atsakymų, penktadienio vėlų vakarą dar ir išgirdome pritrenkiantį dalyką: premjeras Saulius Skvernelis per socialinius tinklus davė nurodymą atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą prof. Albiną Naudžiūną. Tai padarė pamatęs po socialinius tinklus klaidžiojančias nuotraukas neva šios ligoninės infekcinių ligų skyriuose vienkartinė apranga naudojama daug kartų.
Akivaizdu, kad toks premjero nurodymas nebuvo nei teisėtas, nei sprendžiantis rimtą problemą, o tik pigus bandymas nukreipti dėmesį nuo brangiai kainuojančio jo paties vadovaujamos Vyriausybės nepasirengimo (tinkamų testavimo apimčių, apsaugos priemonių visiems medikams, veiksmingo karantino užtikrinimo nebuvimas) ir chaotiško veiksmų koordinavimo siekiant suvaldyti epidemijos plitimą.
Toks rytietiškas valdymo stilius, kai demonstruojama „kieta ranka“ tėra bandymas apgauti visuomenę apie neva priimamus ryžtingus sprendimus, o tuo metu jau mokame brangiai už tai, kad medikai siaučiant itin užkrečiamam virusui siunčiami pas pacientus apskritai be jokių apsaugos priemonių.
Štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (akių ligų, neurochirurgijos skyriuose) yra pavojingas infekcijos protrūkis: šiuo metu nustatyta, kad mažiausiai 15 medikų yra apsikrėtę, jų skaičius tikėtina augs, dar nepaskelbtas ir apsikrėtusių pacientų skaičius, du pacientai mirė nuo ar su COVID-19, kurie gulėjo ligoninėje dėl kitų priežasčių.
Šioje gydymo įstaigoje tokia itin bloga situacija susiklostė dėl to, kad prieš daugiau nei savaitę nebuvo laikomasi pirmo prioriteto epidemijos metu – medicinos personalas neturėjo asmeninės apsaugos priemonių.
Nebenoriu vėl grįžti prie atsakomybės klausimo dėl infekcijos protrūkio Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: ar tai Sveikatos apsaugos ministerijos, ar ligoninės administracijos kaltė, ar dar kieno nors. Išsiaiškinsime vėliau, ramesniu laiku, bet šis liūdnas faktas jau prieš mus.
Kitose šalies gydymo įstaigose taip pat turime apsikrėtusių medikų, apkrėstų pacientų ir net mirčių, kurios įtariama susijusios su koronaviruso plitimu ligoninėse.
Prisiminkime, kaip dar neseniai Vyriausybės nariai viešai aiškino, kad apsaugos neva reikalingos tik infekcinių ligų skyrių medicinos personalui, o tiesiogiai su koronavirusu apsikrėtusiais pacientais nedirbantiems kitiems medikams apsaugų nereikia. Tarsi per šią epidemiją galima atskirti kas apkrečiamas, o kas ne. Štai jums ir rezultatas.
Šeštadienį paskelbta apie atvykusius krovinius su apsaugos priemonėmis ir žadama jas išdalinti medikams. Tikėkimės, kad šie labai pavėluoti sprendimai bus nedelsiant ir tinkamai įgyvendinti. Deja, bet pirmų savaičių Vyriausybės veiksmai turės skaudžių pasekmių dar ne vieną savaitę.
Po to, kai Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė viešai ir įtikinamai paaiškino situaciją dėl vadinamo vienkartinių apsaugos priemonių skandalo ligoninėje, paneigusi paskleistą netikslią informaciją, sveikatos apsaugos ministras pažadėjo sparčiai baigti tarnybinį tyrimą dėl premjero kaprizų nušalinto ligoninės vadovo.
Daugiau neturi pasikartoti naktiniai aukščiausių politikų išpuoliai prieš medikus socialiniuose tinkluose, o prisipažinimas klydus ir atsiprašymas parodytų solidumą ir stiprumą.
Jeigu jau medikais nepasirūpino prieš dvi tris savaites, tai dabar galėtų bent netrukdyti jiems dirbti.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.