Visuomenė viešai dalinasi nuotraukomis iš Labanoro, Nemuno kilpų regioninių parkų, kuriose matyti didelio masto plyni kirtimai. Šiose nuotraukose matomi iškirsti miškų plotai galimai Alnio hidrografiniame draustinyje, vertinga sengire laikomame Punios šile.
Vaizdai tikrai šokiruoja ir kelia visuomenėje pagrįstą nepasitenkinimą, todėl norėčiau išgirsti Aplinkos ministro paaiškinimus, kas šiandien vyksta saugomose teritorijose, kurios turėtų būti skiriamos rekreacijai, saugomų rūšių apsaugai.
Tikiuosi gauti atsakymus, ar, leidžiant plynus kirtimus Labanoro ir Nemuno kilpų regioniniame parke, nepadaryti nusižengimai Lietuvos Respublikos teisės aktams, taip pat – kam ir kokiu pagrindu išduoti leidimai minėtose teritorijose kirsti miško plotus, kokios minėtose teritorijose buvo miško kirtimų apimtys 2012–2018 metais bei yra planuojamos artimiausiais metais, kokių priemonių imamasi, siekiant apsaugoti regioniniuose parkuose esančius miškus nuo piktnaudžiavimo ir neteisėtų miškų kirtimų.
Plynieji kirtimai tokiose jautriose teritorijose, kaip saugomų teritorijų miškai, daro didelę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų gyvenamų vietų ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų.
Pasirodo, šiandien Aplinkos ministerija dar neturi aiškios vizijos, kaip reikėtų reguliuoti (didinti ar mažinti) plynus kirtimus. Toks įspūdis susidarė antradienį Seimo plenarinių posėdžių salėje Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui uždavus klausimą, į kurį jis neturėjo aiškaus atsakymo.