Mums apie radiacinį pavojų ir jo pasekmes taip pat primena ne tik šalia Ukrainos atominių elektrinių vykstantys kariniai veiksmai, šalia Vilniaus iškilęs Astravas, bet ir Lietuvos savivaldybėse prasidėjusios konsultacijos dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviosios atliekos.
Branduolinį atliekyną įsipareigota pradėti naudoti 2068 m.
Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 metų branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.
1983–2009 metais Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 metų vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, kurie turės būti laidojami giluminiame atliekyne. Tai – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkstančių tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų.
Atliekynui parinktos 77 vietos 29 savivaldybėse
Atrodo, iki atliekyno įrengimo dar daug laiko? Tačiau jau dabar Lietuvos savivaldybėse prasidėjusios konsultacijos dėl giluminio atliekyno įrengimo pradėjo kelti nerimą Lietuvos gyventojams. Sulaukiau ne vieno gyventojo skambučio iš savivaldybių, kurios numatytos kaip galimos vietos giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui įrengti.
Šiam projektui atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Šiuo metu radioaktyviųjų atliekų atliekynui yra parinktos potencialios vietos, iš kurių po tyrimų bus atrinkta viena. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos ir Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose. Galutinė vieta giluminiam atliekynui turėtų būti parinkta iki 2047 metų.
Gal radioaktyviąsias atliekas vežiokime ne po savivaldybes, o išvežkime iš Lietuvos?
Man tikrai nesuprantamas planas vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes. Kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų? Dar daugiau – Ignalinos atominės elektrinės atstovai teigia, kad tai yra vienintelė išeitis. Netiesa! Šiuo metu galiojantys įstatymai yra numatę ir tokių atliekų išvežimą bei saugojimą kitoje valstybėje. Tai man patvirtino ir Radiacinės saugos centras.
Tam, kad Ignalinos atominės elektrinės ir Energetikos ministerijos atstovams nukristų nuo akių akidangčiai ir jie pradėtų matyti (ir mąstyti) plačiau, vos prasidėjus Seimo pavasario sesijai su kolegomis socialdemokratais Seime įregistravome įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai numatytas prioritetas pirmiausia ieškoti radioaktyviųjų atliekų saugojimo galimybių užsienyje ir tik jų neradus galvoti apie sprendimą, kuris nekeltų neigiamo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai ir aplinkai.
Radioaktyviųjų atliekų saugojimui užsienyje galimybių atsiras vis daugiau
Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su poreikiu kurti giluminius, ilgalaikius radioaktyviųjų atliekų atliekynus. Suomija šiuo metu baigia įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyviosios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrų po žeme ir privalės išlikti 100 tūkst. metų, nes tik tada radioaktyvusis kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Kodėl Energetikos ministerija neieško dvišalio bendradarbiavimo? Finansus, kurie būtų skirti giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui Lietuvoje įrengti, verčiau skirtume radioaktyviųjų atliekų išgabenimui ir saugojimui užsienio valstybėse, kuriose gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyviųjų atliekų saugojimui.
Taip žinosime, kad branduolinis kapinynas nekels grėsmės nei Zarasų, nei Molėtų, nei Trakų, nei Elektrėnų ar kitai savivaldybei, kurioje šiuo metu yra jam parinktos potencialios vietos.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.