Manau, kad dabartinė finansinės paskatos būstui įsigyti koncepcija turi keistis, todėl Seime neseniai įregistravau įstatymo pataisą, kuria siekiama sudaryti sąlygas, kad su valstybės parama jaunos šeimos galėtų įsigyti būstą visoje Lietuvoje, o ne tik regionuose, kaip yra dabar.
Šiuo metu valstybės suteikiamos subsidijos jaunoms šeimoms įsigyti būstą tik regionuose yra diskriminacinės ir visai neskatina jaunų žmonių persikelti į Lietuvos periferiją.
Augant nekilnojamojo turto kainoms jaunos šeimos nebeišgali įsigyti būsto. Vienintelė galimybė joms yra pasinaudoti finansine valstybės paskata įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Tai reiškia, kad didžiųjų miestų gyventojai, čia gimę, augę, studijavę, dirbę, turi palikti sau gerai žinomą aplinką ir keltis į svetimus miestus.
Priverstinai apgyvendinę žmones kaimuose neišgelbėsime merdinčių regionų. Pirmiausia regionuose reikia kurti kokybiškam gyvenimui ir vaikų ugdymui reikalingas sąlygas, o ne tikėtis, kad finansinės paskatos būstui įsigyti išspręs regionų tuštėjimo problemą. Vien per 2019–2022 metus šalies periferijoje uždarytos 132 mokyklos. Nuolat uždaromi darželiai, ligoninės.
Tuo tarpu miestuose, kuriuose gyventi, dirbti ir ugdyti vaikus yra puikios sąlygos, jaunos šeimos negali išsinuomoti būsto dėl turimų vaikų, o įsigyti savo – nebeišgali dėl sparčiai kylančių kainų.
Dėl kylančių kainų būstas jaunoms šeimoms tampa ne tik vis mažiau įperkamas, bet ir vis mažėja finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti geografinė aprėptis. Šalia tokių miestų, kuriuose šiuo metu jaunos šeimos negali įsigyti būsto su finansine paskata, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Palanga, Neringa, Birštonas, Druskininkai, taip pat rikiuojasi Nemenčinė, Grigiškės, Panevėžys.
Jei ir toliau būsto kainos augs, daugybė tokių jaunų šeimų tiesiog emigruos. Galbūt kažkas emigruos su viltimi užsidirbti pinigų pirmajam būstui, o įsitvirtinę svečioje valstybėje gal ir nebesugrįš. Tai bus praradimas mūsų valstybei.
2022 metais valstybė pirmąjį būstą įsigyjančioms 1228 jaunoms šeimoms skyrė beveik 25 milijonus eurų. Panaikinus diskriminacinę geografinę dalį, kasmet valstybė galėtų skirti subsidijas pirmojo būsto įsigijimui apie 3000 jaunų šeimų.
Tai būtų daug socialiai teisingiau, nei esama tvarka, nes suteiktų galimybę jaunoms šeimoms gauti paramą pirmam būstui įsigyti ten, kur jos išties nori kurtis, dirbti ir auginti vaikus.