Linas Jonauskas. Kur dingo aplinkosauga?

Visai neseniai aplinkos apsaugos valstybiniai pareigūnai buvo išvaryti gąsdinti žmonių į miestų gatves. Stropiai vykdydami valdžios pavedimus aplinkosaugininkai gausiomis grupėmis į gatves išvyko vykdyti parodomųjų reidų, o vėliau intensyviai pradėjo ir masines automobilių taršos patikras šalies miestuose ir miesteliuose.

Priminsiu, jog ir iki šiol galiojo nuostata, kad automobilių taršos tikrinimo funkcija buvo priskirta tai pačiai aplinkosaugai, tačiau ji taršą tikrinti galėjo tik su policijos pareigūnų pagalba. Netikrino, todėl kyla pagrįstas klausimas, kas pasikeitė?

Iš esmės, per šiuos ketverius metus nepasikeitė niekas, išskyrus tai, kad aplinkosaugos sistema dėl mažų algų neteko daug kompetentingų ir patyrusių, savo darbą mylinčių aplinkosaugininkų. Dabartiniai atlyginimai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, švelniai tariant, nemotyvuoja. Atlyginimai tokie maži, kad didelė dalis konkursų į laisvas aplinkosaugininkų vietas neįvyksta, nes neatsiranda pretendentų, norinčių Vilniuje dirbti už 900 eurų atlyginimą į rankas.

Aišku, neatsiranda, nes kai kurie prekybos centrai už mažiau atsakomybės reikalaujantį darbą parduotuvėje siūlo kur kas didesnį atlyginimą. Ir apskritai, jei neturi savo būsto, už 900 eurų per mėnesį Vilniuje pragyventi neįmanoma. Nekalbant apie vaikus, šeimą, būsto nuomą, komunalinius mokesčius, siekį mokytis ir poreikį kaupti pradiniam įnašui už būstą, jei tokio neturi.

Aplinkos apsaugos departamente nuolatos trūksta apie 50–60 specialistų. Šį trūkumą bene labiausiai pastebi žvejai. Kai kurie aplinkosaugininką paskutinį kartą gamtoje matė prieš 10 metų, kai dar dirbau Aplinkos ministerijoje. Aplinkosaugininkų trūkumą iliustruoja ir šių metų faktai, kai aplinkosaugininkai, gavę pranešimus, į įvykio vietą Jonavoje vyksta iš Jurbarko arba į Vilnių – iš Panevėžio. Tai yra visiškas apsileidimas.

Gal aplinkosaugininkų automobilių tikrinimo akcijos – siekis visuomenei parodyti, kokia aplinkosauga aktyvi ir kiek jos daug? O gal tai kerštas už nepavykusį taršos mokestį? Kad ir kaip būtų, ne baudomis ir ne sankcijomis sumažinsime taršaus transporto kiekį, o sudarydami sąlygas žmonėms pasikeisti taršų transportą į švaresnį. Pirmiausia, tai ir nemokamas, švarus viešasis transportas, sudarytos galimybės gyventojams elektromobilius krauti prie daugiabučių namų ir kitos priemonės paskatintų transformaciją. Daug kartų apie tai kalbėta, tačiau nieko nedaroma.

Akivaizdu, kad dabartinei Vyriausybei aplinkosauga nėra prioritetas. Kol likusiems aplinkos apsaugos pareigūnams prioritetine užduotimi tapo dūmijančių automobilių gaudymas miestų gatvėse, didžiausi teršėjai ir aplinkosauginių reikalavimų pažeidėjai lieka nuošalyje. Nuo neteisėtų miškų kirtimų, didžiųjų įmonių teršimo iki žmonių nuodijimo smarve, kurią žmonės jaučią nuo Skaidiškių Vilniaus rajone iki pietinės Klaipėdos dalies.

Šios Seimo kadencijos metu trejus metus iš eilės teikiau biudžeto pataisas, kuriose siūliau pakelti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlyginimus, tačiau tokia iniciatyva nesulaukė valdančiųjų pritarimo. Sudėtingą, nemažai žinių reikalaujantį ir dažnai pavojingą darbą atliekantys profesionalai aplinkosaugininkai kaip bazinį atlyginimą turėtų gauti mažiausiai 1500 eurų į rankas.

Kad sistemoje likę aplinkosaugininkai būtų sugrąžinti prie svarbiausių savo darbų gamtoje, taip pat registravau įstatymo pataisas, kurios neleistų vieniems pareigūnams tikrinti lengvųjų automobilių. Ir šias pataisas valdantieji atmetė. Neprarandu vilties, todėl registravau pataisas dar kartą. Neabejoju, kitos kadencijos Seimas jas priims.

Siekdamas labiau sustiprinti aplinkosauginę kontrolę šalyje, registravau ir įstatymo pataisas, kuriomis siūlau neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už darbo valandas nustatyti atlyginimą. Visuomeniniais tikslais veikiantys, kokybiškai parengti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali sustiprinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, kurioje šiuo metu jaučiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų trūkumas.

Nustatytas simbolinis atlyginimas nors iš dalies žmonėms kompensuotų kuro, specialiųjų priemonių ir kitas išlaidas, kurias neetatiniai inspektoriai patiria kaskart išvažiuodami į reidus. Kaip suprantate, ir šias pataisas valdantieji atmetė.

Realybė bado akis – aplinkosaugos pareigūnų trūkumu naudojasi brakonieriai, miškų vagys ir kiti pažeidėjai, o mes, užuot įvedę gamtoje tvarką, darome viską, kad pažeidėjams būtų sudarytos kiek įmanoma palankesnės sąlygos. Anksčiau pareigūnai neturėjo kuro, specialiųjų priemonių, o dabar trūksta pačių pareigūnų. Aukso amžius brakonieriams, teršėjams ir kitiems gamtos žudikams.