Kaip jaučiatės, matydami fonduose degančius savo pinigus?
Jau ne vienus metus Lietuvos žmonės skundžiasi, kad kažkada patikėję pensijų fondų valdytojais ar varu suvaryti šios Vyriausybės sprendimu, tapo antrosios pakopos pensijų įkaitais.
Pinigus, automatiškai nuskaičiuojamus nuo atlyginimo ir pervedamus į fondus, degina infliacija, geopolitinė situacija ir prasti fondų valdytojų sprendimai, lemiantys neigiamą grąžą.
Kaip jaustis žmogui, kuris, patikėjęs antrosios pakopos pensijų fondų nauda, kiekvieną mėnesį mato sudegančius pinigus ir dar metų pabaigoje – fondo nuskaičiuotą solidų mokestį už jo pinigų valdymą?
Kaip jaustis tam, kuris žino, kad turi fonde pinigų, tačiau net sunkios ligos ar kitos nelaimės atveju tų pinigai negali paimti? Mirs – paveldės artimieji.
Kaip jaustis tam, kuriam jau suėjo senatvės pensijos amžius ir žmogus tikėjosi, kad bent jau dantis susitvarkys iš antrojoje pensijų pakopoje sukauptų pinigų, tačiau jam paaiškinama, kad pasirinkus išmokas gauti anuitetu, jis tegalės kas mėnesį gauti keliolika, geriausiu atveju – keliasdešimt eurų?
Kovojama tik dėl vienkartinės išmokos dydžio
Iš fondo vienu kartu išsiimti pinigus vis dėlto galima. Tik yra viena sąlyga. Sulaukus pensijos sukaupti pinigai per vieną kartą išmokami tik tuo atveju, kai fonde sukaupta suma neviršija 5403 eurų. Fonde turite penkiais eurais daugiau – nieko vienu kartu nebeišsiimsite. Didesnio absurdo ko gero negali ir būti!
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė suteikti galimybę žmonėms iš antrosios pensijų pakopos fondo vieną kartą išsiimti iki 25 proc. lėšų, jų neapmokestinant.
Tai būtų bent šis tas, tačiau konservatorių ir liberalų balsais toks Prezidento siūlymas buvo atmestas, siūlant jį tobulinti.
Valdantieji tą dieną pritarė tik saviškio, liberalo, pateiktam siūlymui suteikti teisę gyventojui iš pensijų kaupimo fondo išsiimti vienkartinę išmoką, kurios vertė būtų iki 10807 eurų. Kaip atrodys ta 10807 eurų suma, paveikta infliacijos, po dešimties metų?
Toks konkuravimas ir varžybos, kas pasiūlys iš fondo išsiimti didesnę vienkartinę išmoką, atrodo apgailėtinai.
Siūlau visus pinigus pasiimti bet kada
Žmones labiausiai piktina tai, kad jie nebegali valdyti savo pinigų, negali kada panorėję nutraukti kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, išsiimti visų jiems priklausančių pinigų. Juk tai ne fondo ar valstybės pinigai – tai žmogaus sunkiai uždirbti pinigai. Kaip galima suvaržyti laisvę disponuoti sąžiningai uždirbtais ir sukauptais savais pinigais?
Todėl Seime ir įregistravau Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlau gyventojams leisti nutraukti dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupimo fonduose ir pasiimti VISAS sukauptas lėšas vienkartine išmoka, dar nesukakus pensiniam amžiui.
Mano siūlyme antrosios pakopos pensijų fonde sukauptų lėšų atsiėmimas vienkartine išmoka būtų traktuojamas kaip pensijų kaupimo pabaiga. Jei tokiam siūlymui Seime būtų pritarta, asmuo, išsiėmęs vienkartinę išmoką, toliau nebedalyvautų pensijų kaupime antrosios pakopos pensijų fonde, nebent jis nuspręstų pasirašyti naują kaupimo sutartį.
kaupin
Šis mano siūlymas Seimo posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas teikti tą pačią dieną, kai buvo teikiamas ir Prezidento įstatymo projektas.
Nujausdamas, kad valdantieji žais giljotiną ir visų, kritikuojančių antrosios pensijų pakopos kaupimo sistemą bei siekiančių jos pertvarkos, pasiūlymus atmes, savąjį projektą, kreipdamasis į Seimo Seniūnų sueigą, paprašiau perkelti svarstymui į Seimo pavasario sesiją.
Pinigai fondų, valstybės ar žmonių?
Priminsiu, kad 39 Seimo opozicijos nariai kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl ydingos valdančiųjų priimtos pensijų kaupimo antrojoje pakopoje sistemos. Konstitucinis teismas nusprendė nagrinėti šį skundą ir netrukus turėtų išaiškinti, ar Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Kad ir koks būtų Konstitucinio Teismo išaiškinimas, esu tikras, kad laisvoje valstybėje žmonės turi teisę patys spręsti, kaip elgtis su savo uždirbtais pinigais, o valstybė neturi proteguoti fondų ir leisti jiems pelnytis iš jų įkaitais tapusių žmonių.
Jokio priverstinio kaupimo negali būti. Pats žmogus turi norėti savanoriškai kaupti lėšas savo ateičiai, senatvei, didesniems pirkiniams ten, kur jis nori. Lygiai taip pat jis turi turėti galimybę sustabdyti kaupimą, o pinigus pasiimti.
Ne kažkokiais trupiniais ir fiksuotomis, iš dangaus nuleistomis vienkartinių išmokų sumomis, o viską, ką ten yra sukaupęs, nes pinigai antrojoje pensijų pakopoje – ne fondų, valstybės, o žmonių.