Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus.

Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją.

Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala.

Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinusi rizikas ir veikliąsias medžiagas, Valstybinė augalininkystės tarnyba sprendžia, kuriuos pesticidus leisti naudoti Lietuvoje. Leistinų pesticidų sąrašas yra baigtinis ir skelbiamas oficialiai.

Pesticidus įsigyti gali ne tik ūkininkai. Mažais kiekiais, neprofesionaliam naudojimui pesticidai prieinami ir eiliniams vartotojams, o didesnius kiekius gali įsigyti įmonės, kurios rūpinasi pakelių, elektros linijų, geležinkelių linijų būkle ir panašiai.

Prieš keletą savaičių didelį atgarsį ir pasipiktinimą visuomenėje sukėlė herbicidų panaudojimas pakelių „tvarkymui“ Plungės rajone. Įmonė, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje tvarkiusi pakeles, vietoje įprasto pakelės šienavimo, pasirinko toksišką aplinkai žolės naikinimo pesticidais būdą. Pesticidai ne tik išnaikina visą augaliją, tačiau ir itin toksiškai veikia vabalus, žinduolius, paukščius, pakliūva į požeminius ar paviršinius vandenis, nuodija vandens organizmus.

Tačiau panašu, kad ne tik Plungės kelininkai renkasi lengviausią kelią savo teritorijų tvarkymui. Ištisi plotai, kurie gali siekti šimtus ar net tūkstančius hektarų žemės plotų, pesticidais purškiami ir tvarkant šalies geležinkelių linijas. Teisės aktai nedraudžia „tvarkytis“ tokiu būdu, tačiau pastarasis, net ir vykdant visas rekomendacijas, daro stiprią žalą gamtai.

Vien ekonominė nauda ar mažesnės sąnaudos, tvarkant aplinką, negali būti pagrindiniu faktoriumi, lemiančiu, kad aplinką tvarkanti įmonė pasirinktų žalingą gamtai, toksišką metodą. Jei vadovautis vien ekonominiu efektu, tuoj pradėsime miesto parkus purkšti pesticidais. Nereikės žolės pjovėjų, technikos, sutaupysime krūvą pinigų...

Europos Komisija, atsižvelgdama į prastėjančią aplinkos būklę, ragina šalis nares stipriai mažinti pesticidų naudojimą. Gamtininkai pastebi, kad naikinant augalus, žūsta vabalai, o nelikus jų, nyksta ir aplink įsikūrusių paukščių buveinės. Apskritai, pesticidų žala yra tokia didelė, kad mokslininkai net nesiginčija dėl jo žalingo poveikio aplinkai.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniai sako, kad „valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ ir „draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją“, tai rūpi ne visiems.

Suprasdamas, kad šalies aplinkos apsauga merdi, o aplinkos ministrui labiau rūpi naktinė medžioklė su prožektoriais ar lankais, kreipiuosi į „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę ir kviečiu pradėti saugoti savo šalies gamtą nuo toksiškų pesticidų ir jų žalingo poveikio aplinkai.

Valstybės įmonė privalo būti pavyzdžiu, kaip dirbti, nekenkiant gamtai ir ją saugant. Jei raginimas saugoti gamtą išgirstas nebus, neabejoju, kad naujos kadencijos Seimas, po šio rudens Seimo rinkimų, tiesiog priims teisės aktų pataisas, draudžiančias naudoti pesticidus pakelių, geležinkelio ar elektros linijų tvarkymui.