Kodėl kyla ši abejonė? Kai tik žiniasklaida paviešino reportažą apie devynmetę mergaitę, kurią nepažeisdami jokių įstatymų ar tarptautinių konvencijų nori įsivaikinti pora iš Naujosios Zelandijos, iškart buvo pradėta skleisti netiksli, kai kuriais aspektais melaginga informacija ar sąmokslo teorijos, kurios paprastai paveikia silpnesnių jausmų ar gilintis į detales nemėgstančius žmones.
Kad būtų dar „saldžiau“ apkvailinti visuomenę, prisimenama Norvegija, kuri šioje situacijoje niekaip net nefigūruoja. Bet kam tie faktai ir logika, kai yra melagingos naujienos ir sąmokslo teorijos?
Dabar susitelkta į mergaitės brolį Arūną. Brolį reikia pagirti, nes jis pakeitė nuomonę: anksčiau žiniasklaidai teigęs, jog neturi jokių galimybių pasirūpinti sese, po konsultacijų su politiku ir teisininkais ryžosi drąsiam sprendimui. Tiesa, dar reikia palaukti, nes turi pasisakyti teismas ir pati mergaitė (kuri yra sutikusi dėl įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje, bet galbūt nuomonė pasikeis), dar nėra aišku, ar brolis atitiks visas sąlygas globai. Kadangi jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, reikės šios šalies institucijų įvertinimo.
Bet nerimą kelia tai, jog sesė ne itin atpažino brolį. Spaudos konferencijoje paklaustas, ar sesuo jį atpažino, brolis atsakė taip: „Kai kuriais momentas pribijodavo šnekėti ar kažką sakyti, ji pasakydavo sesei, kad sesuo man pasakytų, nors aš sėdėjau šalia. Dar būdamas Jungtinėje Karalystėje šnekėjau su ja ir paklausiau, ar ji nori važiuoti, ji atsakė taip. Paklausiau, kodėl, ji man nenorėjo atsakyti. Tada vyresnioji sesuo pasakė: tu nebijok, jis tavo brolis“.
Reikia tikėtis, kad broliui ir sesei pavyks užmegzti ryšį.
Labiausiai neramina asmens duomenų viešinimas ir spaudimas teisėjui
Ar jis įsivaizduoja, kokią tai žalą daro vaikui, nes mergaitę visi atpažįsta, apie ją diskutuoja, reiškia savo nuomonę ir gali daryti vienokį ar kitokį spaudimą? Jau nekalbant apie tai, kad į globos namus pas mergaitę atvyko ne tik brolis, bet ir Tėvų forumo pirmininkas Dalius Trečiakauskas, kuris ėmė tardyti mergaitę ir ją gąsdinti. Kaip teigiama globos namų pranešime, D. Trečiakauskas pasakė, kad mergaitei reikia mokėti ne anglų kalbą, bet mormonų, o Naujojoje Zelandijoje gyvena aborigenai – baisūs žmonės. Po susitikimo nepilnametė įvardijo, kad yra išsigandusi šio vyro ir nenori su juo daugiau bendrauti.
Seimo narys M. Puidokas brolio Arūno vardu siunčia raštus, kuriuose taip pat atskleidžiami visi asmens duomenys. Iš tiesų Seimo narys savo elektroniniu paštu man, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai bei bylos teisėjui (!) išsiuntė brolio prašymą nustatyti nuolatinę globą sesei.
Pirma, šiame rašte yra visi asmens duomenys, kurių aš net neturėčiau žinoti: ne tik mergaitės, bet ir paties brolio šeimos – kokios pajamos, kur gyvena, kokie kontaktai, jo paties vaiko duomenys.
Antra, Seimo narys savo vardu siunčia brolio raštus ne tik ministrui, vaiko teisėms, bet ir Vilniaus apygardos teismo teisėjui (!). Juk tai akivaizdus spaudimas teismui.
Raštą laisvai gali išsiųsti ir brolis arba jo advokatas, bet ne, tai daro Seimo narys, kuris veikiausiai nėra susipažinęs su valdžių atskyrimo konstituciniu principu.
Dar neramina tai, kad Seimo narys platina sąmokslo teorijas, netikras naujienas ir kiršina visuomenę, nors nė dėl vieno aspekto nėra kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir nėra bandęs išspręsti jokio klausimo darbo tvarka.
Deja, Seimo narys veikiausiai siekia ne padėti, o tapti įsibaiminusių žmonių „gelbėtoju“. Tai, tikėtina, daroma vardan asmeninių politinių tikslų – Europos Parlamento rinkimų.
Be kita ko, Seimo narys diskredituoja valstybės institucijas ir visiškai nesirūpina gera jų veikla. Labai įdomu, ar M. Puidokas turi bent vieną pasiūlymą institucijų veiklos gerinimui? Tikėtina, ne, nes, kaip rašo žiniasklaida, net savo teikiamus teisės aktų projektus rašo ne jis, bet Lietuvos vyskupų konferencijos teisininkas Vygandas Malinauskas.
Seimo narys kartą net dvi valandas telefonu bandė mane įtikinti savo „purviniems“ politikos metodams. Bet aš tuo metu elektroniniu laišku atsisakiau, o ir dabar atsisakau dalyvauti tokioje politikoje, kurioje vystomos, sutirštinamos bei eskaluojamos sąmokslų teorijos, ištraukiamas vienas ar kitas aspektas iš visumos ir skandalizuojamas kaip absoliuti tiesa, demonizuojami konkretūs asmenys ir institucijos, tautoje provokuojama linčo teismo kultūra, o atsakingiems žmonėms „galvos nuimamos“ tik dėl politinių motyvų (nes apie tai kažkada rašė Niccolo Machavelli, kurį ne kartą citavo Seimo narys).
Tik turėčiau pabrėžti, kad makiavelizmas – tai politinė doktrina, paremta principu „tikslas pateisina priemones“, bei pateisinanti klastą, veidmainystę ir cinizmą.
Faktai apie mergaitės įvaikinimo procedūrą Naujojoje Zelandijoje
Mergaitė gimusi 2009 m. ir auga Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Globos namai yra vaiko atstovas pagal įstatymą (kaip kad tėvai ar globėjai).
Mergaitės tėvas yra miręs, mamai 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos namuose auga su 17 metų seserimi, dar viena sesuo auga pas globėją Lietuvoje. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius.
Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams.
Tarptautinis įvaikinimas inicijuojamas gavus globėjo (globos namų) pritarimą ir Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Remiantis Kauno savivaldybės globos namų pateikta informacija, rašytinis sutikimas dėl mergaitės įvaikinimo šioje konkrečioje šeimoje gautas iš pačios nepilnametės ir dviejų nepilnamečių jos seserų. 17-metė sesuo, kartu auganti globos namuose, pati nenori būti įvaikinta.
Vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo gauti vaiko globėjo (globos namų) bei Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę. Tačiau, jei santykiai su giminaičiais yra artimi, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, įvaikinimo procedūra nepradedama.
Galutinį sprendimą dėl mergaitės įvaikinimo priima teismas, kuriam pateiktas ir brolio Arūno prašymas dėl globos. Teismo posėdyje, mergaitė dar kartą išreikš savo nuomonę dalyvaujant psichologui.
Mergaitė su įvaikintojų šeima nuotoliniu būdu bendrauja apie pusę metų. Ji anglų kalbą mokykloje mokosi nuo antros klasės, susikalbėti padeda programėlės per iPhone ir iPad.
Mergaitę įvaikinti ketinanti šeima iš Naujosios Zelandijos yra žinoma, nes 2014 m. įvaikino du berniukus iš Lietuvos. Įvaikinimo procese šeima išmoko keletą lietuviškų žodžių, domėjosi Lietuvos kultūra, susikalbant su vaikais pradžioje sėkmingai naudojo vertimo programėles (ją naudoti ketina ir susikalbant su mergaite).
Įvaikinimo organizavimo procedūros vyksta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje.
Šiandien Lietuvoje veikia 9 akredituotos užsienio valstybių institucijos, iš jų 4 Italijos, po 1 JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos.