Ne vienam yra tekę pastebėti, kad kai kurie vaistai kaimyninėse šalyse kainuoja gerokai pigiau. Taip nutinka dėl kiekvienos šalies individualių rinkos sąlygų ir neturi nieko bendro su vaistų kokybe. Lygiagretaus importo proceso metu nekompensuojami vaistiniai preparatai, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse, yra importuojami ir parduodami už žemesnę kainą, nes yra išvengiama tarpininko, t.y. vaistinio preparato registruotojo platinimo tinklo, didelių reklamos ir marketingo išlaidų.
Lygiagrečiai importuojant medikamentus yra užtikrinama tokia pat aukšta kokybė, sudedamosios dalys, jie yra saugūs vartoti. Šie vaistai yra iš naujo suženklinami, gali būti keičiama jų pakuotė ar etiketė, o visi informaciniai lapeliai būna pateikiami tos šalies, į kurią vaistas importuotas, kalba. Vienintelis skirtumas yra kaina.
Viena iš pamatinių Europos Sąjungos ašių yra laisvas prekių judėjimas ES, kuris padeda užtikrinti palankiausias kainas, nes didina konkurenciją tarp gamintojų ir platintojų bendroje rinkoje. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol egzistuojantis lygiagretus vaistinių preparatų importas, dėl kurio vaistinės neretai piktnaudžiauja esama padėtimi, turi vadinamąjį ,,lentynos mokestį” ir gali dėti didelius antkainius.
Lygiagretus importas jau veikia Lietuvoje ir mano teikiama pataisa susijusi su apribojimais lygiagretaus importo rinkoje. Šiuo metu lygiagrečiuoju importu užsiimanti kompanija, pastebėjusi sėkmingą kokio nors gamintojo vaisto pardavimą (tiekiami paprastai tik populiarūs ir paklausūs vaistai), apsidaro ES rinkoje pradeda lygiagrečiojo importo procedūrą.
Kadangi pats vaistas jau yra mūsų rinkoje registruotas, šios procedūros tampa trumpos ir gerokai paprastesnės bei pigesnės nei gamintojo. Vaistas lengvai patenka į rinką ir teoriškai turėtų būti pigesnis. Kurį laiką taip ir būna, bet ilgainiui jie pradeda siūlyti didesnį ,,lentynos mokestį“, nes lygiagrečiuoju importu užsiimančios įmonės nieko neinvestuoja į vietinę reklamą, tačiau perveždamos vaistus gali leisti sau skirti daugiau pinigų vaistinei.
Vaistinė ilgainiui naudojasi jau lygiagretaus importo vaistu ir gamintojo vaisto net neužsakinėja, nes gamintojas palieka per mažai pinigų. Kai gamintojo nelieka lentynoje, po kelių savaičių jau lygiagretaus importo vaistas kainuoja tiek pat kiek gamintojo, o kartais net daugiau. Vis dėlto, iš to išlošia tiek LI būdu vaistus tiekiančios įmonė, tiek vaistinės.
Siekdamas didinti šio sektoriaus skaidrumą bei skatinti konkurenciją, įregistravau įstatymo pataisą, kuria būtų siekiama, kad nekompensuojamo vaistinio preparato Lietuvos Respublikai deklaruota kaina nebūtų didesnė už šio vaisto registruotojo deklaruotą kainą. Jeigu mes nesiimsime priemonių, tai ilgainiui gamintojo vaistų mes tiesiog neturėsime, nes juos išstums būtent lygiagretus importas. Kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiai rodo, kad tokia sistema teigiamai paveikia rinką.
Statistiniai duomenys iš kitų ES šalių, turinčių tokį įstatymą, rodo, kad lygiagrečiojo importo dėka, pavyzdžiui, Švedijoje nekompensuojami vaistai per vienerius metus atpigo 3,12 procento, o per trejus vaistų kainos iš viso sumažėjo 4,72 procento. Panašūs pokyčiai stebimi ir kitose ES šalyse.
Esu tikras, kad priėmus šį įstatymą būtų skatinama ne tik rinkos dalyvių konkurencija bei skaidrumas, bet ir atsirastų naujų vaistinių preparatų importuotojų, kurie glaudžiau bendradarbiautų su vaistų gamintojais siekdami palankesnių kainų.
Dar 2013 metais Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atliko tyrimą, kuris analizavo vaistų lygiagretaus importo rinką. Jo metu nustatyta, kad Lietuvoje galiojęs teisinis reguliavimas ribojo konkurenciją ir buvo naudingas rinkos senbuviams. Nors nuostatos buvo šiek tiek pakeistos, per devynerius metus mažai pasistūmėta į priekį, o nacionalinis reguliavimas, rodos, suteikia prekybininkams riboti lygiagretų medikamentų importą ir sukuria kliūtis laisvam vaistinių preparatų judėjimui iš ir į Lietuvą.
Ligoninės ir kitos gydymo įstaigos pirkdamos vaistus organizuoja viešuosius konkursus, todėl taip gali gauti palankiausią kainą, o vaistinės, kurios atstovauja privačius interesus, vaistinius preparatus perka be konkursų, todėl siekia uždirbti kuo daugiau. Tokie medikamentai dažnai turi didelius antkainius ir nėra pigiausi pacientui, tačiau finansiškai naudingiausi pačioms vaistinėms, kurios, kaip ten bebūtų, yra verslas.
Vaistinių preparatų platintojai neretai linkę naudoti skirtingas kainodaros strategijas mažose ir didelėse šalyse: kuo mažesnė šalis, tuo didesnis antkainis. Tai yra susiję su reklamos, informacijos ir kitų priemonių lietuvių kalba parengimu ir sklaida. Lietuvos rinka, palyginus su, pavyzdžiui, Lenkija, yra labai maža, todėl bent kol kas, kol dar nenuspręsta dėl pateikto farmacijos įstatymo pakeitimo, turime derintis prie to, ką siūlo didieji vaistų gamintojai ir tų vaistinių preparatų platintojai.
Lygiagretus importas suteikia galimybę vaistus, kurių kaina kitoje ES valstybėje mažesnė, importuoti į tas ES valstybes, kuriose jų kaina aukštesnė taip sukuriant konkurenciją tarp vaistų platinimu bei prekyba užsiimančių įmonių. Visoje Europos Sąjungoje yra garantuojamas greitas ir paprastas lygiagretaus importo leidimų išdavimas, tačiau Lietuvos įstatymuose yra spraga, leidžianti platintojams ir vaistinėms pelnytis iš pirkėjų.
Šiuo metu nekompensuojamųjų vaistų kaina reguliuojama tik per nustatytus didmeninius ir mažmeninius prekybos antkainius, o taisyklių dėl analogiškų nekompensuojamų vaistų kainų dydžio, tarpusavio konkuravimo skatinimo ar pan., kaip kad yra nustatyta kompensuojamųjų kainų atžvilgiu, nėra.
Tikiu, kad galime turėti sistemą, kuri veiktų žmogui, o ne krautų milijoninius pelnus vaistinėms ir medikamentų platintojams, kurie dabar išnaudoja esančią spragą. Įtvirtinus kai kurių vaistų deklaruotos kainos reguliavimą būtų galima tai sutvarkyti.
Kuo daugiau gamintojų išnyks iš rinkos, tuo mažiau naujų vaistų ateis į rinką, nes gamintojui nematant prasmės registruoti vaistą, to vaistio nebus ir lygiagrečiojo importo principu. LI dirba tik šalia gamintojo ir po jo sėkmės. Kuo daugiau gamintojų pasitrauks iš rinkos, tuo mes labiau atrodysime kaip didelis turgus, kuriame parduodami tik tie vaistai, kurie yra laiko patikrinti ir turintys paklausą, bet neturėsime jokių naujovių. Vis dėlto, tiek gamintojai, tiek inovacijos yra tikrai svarbios mūsų rinkai ir turime vertinti jų pastangas.