Dar prieš dvejus metus Europos Komisija pateikė pasiūlymą sukurti bendrą ES kovos su migrantų instrumentalizacija mechanizmą, kuris padėtų valstybėms narėms lengviau spręsti klausimus, susijusius su nelegalių migrantų antplūdžiais. Juk Baltarusija, keršydama už ES sankcijas, 2021 m. taip pat viliojo ir po to per savo sieną į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją siuntė dešimtis tūkstančių nelegalių migrantų. Tuomet ES, siekdama sustabdyti nelegalią migraciją, sėkmingai mobilizavo savo finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Lietuvos atveju, pastačius fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, buvo drastiškai sumažinti nelegalios migracijos srautai. Galima teigti, kad per 2023 metus bandymų kirsti Lietuvos pasienį per Baltarusiją sumažėjo beveik 10 kartų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad dabar ES privalo kuo operatyviau reaguoti į Suomijos pasienyje susiklosčiusią situaciją, kol ji nesieskalavo į didesnio masto krizę. Suomija turi vieną iš ilgiausių sienų su Rusija Europoje. O vien tik per lapkričio mėnesį į Suomiją kreipėsi apie 900 prieglobsčio prašytojų. Dėl šios situacijos lapkričio 21 d. Europos Parlamente buvo aptariami naujausi įvykiai prie ES išorės sienos tarp Suomijos ir Rusijos. Už ES vidaus reikalus atsakinga ES komisarė Ylva Johansson paminėjo, jog Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ pasiuntė 50 sienos apsaugos pareigūnų bei suteikė papildomos technikos padėti kontroliuoti Suomijos ir Rusijos sieną. Žinoma, tai tik laikinos priemonės. Tik ką į Europą atėjus kalendorinei žiemai ir šąlant orams, Rusija gali bandyti didinti migrantų srautus, tokiu būdu sukeldama dar ir humanitarines krizes pasienyje.
Rusijos kelionių agentūros Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos piliečiams tikslingai siūlo „kelionių paketus“. Taip jos padeda jiems įsigyti vizas, atvykti į šalį, įsigyti transportą, (pavyzdžiui – dviratį) ir net teikia patarimus, kaip pasiekti Suomijos sieną. Baltarusijos sukeltos nelegalių migrantų krizės metu, 2021 m., ES narės derėjosi su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos lyderiais dėl turistinių skrydžių į Minską nutraukimo. Panašu, jog ir ES institucijų, ir valstybių narių lyderiams gali tekti vėl derėtis su trečiosiomis šalimis dėl šių skrydžių į Rusiją nutraukimo. Tuomet Turkija (viena iš populiariausius skrydžius tarp Artimųjų Rytų ir Baltarusijos vykdančių šalių) uždraudė Sirijos, Jemeno ir Irako piliečiams skristi į Minską. O Rusija dabar naudoja tokią pačią schemą trečiųjų šalių gyventojams pritraukti, kaip ir prieš tai Aliaksandras Lukašenka. Daugumos migrantų į Suomiją kilmės šalys ir dabar yra Afganistanas, Irakas, Kenija, Marokas, Somalis, Sirija ir Jemenas.
Reikia pripažinti, kad ES institucijos turi priimti ilgalaikes priemones, kad būtume pasirengę ir ateities galimoms migrantų krizėms. Viena tokių (tekste jau minėtų) priemonių – tai dar 2021 m. pasiūlytas Tarybos ir Parlamento reglamentas dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje. Kol kas jis dar nėra įgijęs jokio teisinio statuso tarp bendrijos šalių. Tačiau reglamente yra siūloma iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą, pavyzdžiui, taip, kad valstybei narei nustatant nepaprastajai padėčiai skirtą procedūrą ir ja pasinaudojus būtų suteiktos paramos ir solidarumo priemonės. Jame iš esmės yra siūlomos tokios pačios priemonės, kurios jau buvo numatytos Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. Pasiūlyme yra tikslingai traktuojama, jog trečiųjų šalių veiksmai pasinaudojant migrantais nebūtinai būna nukreipti prieš konkrečią ar kelias valstybes nares – jie būna nukreipti prieš visą ES, todėl jiems atremti reikalinga kolektyvinė ES parama. Vis tik sudėtingiausias dalykas, dėl kurio ES reikia susitarti – kaip šis reglamentas paveiktų migrantų teisę prašyti prieglobsčio. Dabar, Suomijai nuo lapkričio 28 d. dviem savaitėms uždarius visus sausumos pasienio kontrolės punktus su Rusija, migrantų srautai sumažėjo. Vis dėlto, Kremlius toliau piktnaudžiauja migrantų gyvybėmis siųsdamas juos tiesiog toliau į Šiaurę ieškoti, kaip nelegaliai patekti į Suomiją.
Tačiau reikia suvokti, jog Rusija žengė dar vieną provokuojantį žingsnį ne tik prieš Suomiją, bet ir prieš visą ES. Ir šį kartą ataka vykdoma ne per Kremliaus satelitą Baltarusiją, o tiesiogiai ir nesislapstant. Nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą hibridinės grėsmės, tokios kaip dezinformacijos atakos ir šnipinėjimas, Europoje smarkiai išaugo. Tačiau į tai ES institucijos atitinkamai ir sureagavo sugriežtindamos internetinių platformų, ypatingos svarbos infrastruktūros ir strateginių sektorių apsaugą. Atsirado naujos taisyklės dėl kišimosi į rinkimų procesus, slaptą užsienio subjektų politinės veiklos finansavimą ir atsparumą kibernetinėms atakoms. Dar šių metų birželio 1 d. Europos Parlamente balsavimo metu patvirtinome rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje. Todėl reikia viltis, kad rezoliucijos rekomendacijos bus pradėtos įgyvendinti kuo skubiau, o ES atsparumas fizinėms ir hibridinėms grėsmėms atitinkamai stiprės.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.