Šios savaitės Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre metu netrūko reikšmingų debatų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, energetikos kainų Europos Sąjungos (ES) šalyse bei kitų geopolitiškai aktualių bendrijai įvykių. O trečiadienį, spalio 5 d., buvo paliesta aštri tema: kaip kovoti su Putino bičiuliais Europoje bei jų antieuropietiška ir antiukrainietiška propaganda. Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas pasakė, kad Komisija neabejotinai išsiaiškins, kurios Europos politinės partijos ir politikai gavo slaptą Rusijos finansavimą.
Remiantis neseniai pasirodžiusiais JAV žvalgybos duomenimis, vien tik nuo 2014 m. Rusija išleido daugiau nei 300 mln. dolerių politinių judėjimų užsienyje finansavimui. Tokie šokiruojantys finansiniai rodikliai yra lydimi argumentų, jog kraštutinės kairės bei dešinės politinės partijos labiausiai dominavo tarp priimančių purvinus rusiškus pinigus. Teigiama, kad grynieji pinigai ir kitokia materiali parama pasiekdavo kraštutinius politinius judėjimus per su Rusija siejamus „Think tanks“ (liet. ekspertines grupes) ir fondus, egzistuojančius Europoje. Europos Komisijai dabar disponuojant neseniai paviešinta informacija dėl rusiško poveikio radikaliems Europos judėjimams, kitais metais ketinama pasiūlyti demokratijos gynimo paketą ES, kuris bus skirtas ir užsienio agentams identifikuoti.
Įsijungdamas į plenarinės sesijos debatus akcentavau, jog dar 2022 m. kovo mėnesį draudimas transliuoti Rusijos valstybinę žiniasklaidą buvo teisingas, bet to nepakanka. Sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams ir organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais, – veiksmai, kurių prašome jau ne vienus metus. Europoje esantys Putino šalininkai plačiai naudojasi informacijos priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, dar neseniai, 2022 m. gegužės mėnesį, Italijoje, kai buvo kalbinamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pokalbio metu Lavrovas žudynes Bučoje pavadino „fake news“ (liet. netikros naujienos) bei gynė Putino karą siekiant „denacifikuoti“ Ukrainą. Manau, kad ES ir kitų valstybių narių transliuotojai savo pokalbių laidose neturi leisti kurstyti smurto, neapykantos ir Rusijos propagandos, nes tai numato ir ES skaitmeninių paslaugų aktas. Dešiniojo ir kairiojo sparno populistiniai judėjimai, aktyviai siekiantys paveikti europiečių paramą Ukrainai, privalo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl skleidžiamų dezinformacijos kampanijų ir protestų organizavimų. Tuo labiau, kad ne vieną jų sieja finansiniai srautai, kurių kilmės šalis yra Rusija.
ES turi būti nustatytas aiškus draudimas gauti bet kokią paramą ar tiesiogines investicijas iš Rusijos ar su Rusija susijusių organizacijų ir žmonių. ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu direktyvoje turi būti dar griežčiau apibrėžti mechanizmai dėl politikoje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų finansavimo bei sankcijų pritaikymo. Dar neseniai marginalinių politinių grupuočių surengti protestai Vokietijoje ir Čekijoje prieš energijos kainas, Europos politiką ir NATO rodo, kad Kremlius toliau bando pakirsti europiečių pasitikėjimą demokratinėmis vyriausybėmis bei poliarizuoti ir destabilizuoti Vakarų politiką. Vis dėlto ES dabar kuria mišrų priemonių rinkinį, skirtą kovoti su grėsmėmis ir Rusijos propagandos kampanijomis. Jei karas Ukrainoje tęstųsi ilgiau, Rusijos propagandistai ieškotų naujų būdų patekti į Europos erdvę.
Kita labai aktuali tema yra buvusių aukščiausio lygio Europos politikų tarnystė Kremliui. Rusijos energetikos įmonėse iki karo Ukrainoje pradžios buvusių politikų iš ES šalių skaičius indikavo augančią Kremliaus įtaką Europos politiniame elite. Paminėtini buvę vyriausybių vadovai ir ministrų kabineto nariai, tokie kaip buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, buvęs Austrijos kancleris Wolfgangas Schüsselis, Prancūzijos ekspremjeras Françoi Fillonas, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. Šių aukščiausio lygio politikų darbas Rusijos energetikos įmonėms bei artimi ryšiai su Putinu yra ne tik politinė korupcija, tačiau ir Europos bei jos vertybių išdavystė.
Tokie atvejai reikalauja jau anksčiau Europos Parlamente aptartų priemonių, kaip, pavyzdžiui, 2022 m. gegužę patvirtintoje rezoliucijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. Dokumente nurodytas raginimas tiesiogiai įvesti sankcijas politikams, siejamiems finansiniais ryšiais su Kremliumi. Politikai, kurie taip pat užsiima Putino politikos lobizmu Europoje bei advokatauja jo režimui, taip pat turėtų būti lygiaverčiai baudžiami, kaip ir kiti Kremliuje. Todėl tokius siūlymus dėl politikų skaidrumo ir korupcijos prevencijos reikėtų svarstyti aukštesniuose ES lygmenyse. Rusijai pralaimint karą Ukrainos teritorijoje, ji jau ieško potencialių sąjungininkų ir užtarėjų Europoje, kurie galbūt ateityje padėtų Putinui išlaikyti palankias derybines pozicijas. Todėl, norint išvengti purvinos Rusijos propagandos, sankcijos ir tolesnis spaudimas Kremliui padės riboti Putino įtaką Europoje. Naujai siūlomas aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas apima naftos kainų viršutines ribas, naujus draudimus importuoti ir eksportuoti plieną, medieną, mašinas, aviaciją, plastiką, chemikalus, taip pat numatomos sankcijos naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms.
O pabaigoje noriu priminti, kokie yra efektyvios kontrapropagandos bruožai. Pirma. Į propagandinį melą atsikirsti sakant tiesą (nes neįmanoma paneigti melo kitu melu). Antra. Kontrapropagandos teiginiai turi būti taiklūs ir lengvai suprantami (kitaip paskęsim diskusijų miglose). Trečia. Ji turi būti operatyvi, greita. Akivaizdu, kad to pasiekti nelengva: juk Kremlius savo įmantrų melą rengia ilgai, kruopščiai ir negailėdamas resursų. Tad turbūt svarbiausia – didinti kiekvieno piliečio nuovoką ir gebėjimą savarankiškai spręsti, kur melas, o kur tiesa. To Europa ir privalo siekti ne tik teisės aktais, bet ir per visuomenės švietimą ir jos sąmoningumo didinimą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.