Mes pasitraukiame į opoziciją, įveikę neplanuotas krizes, paliekame augančią ekonomiką ir drausmingus finansus. Socdemai negalės skųstis, kad pasiskolinome daugiau, nei būtų protinga. Didžiausia jų bėda – tai, kad patys sukėlė nepamatuotus rinkėjų lūkesčius, kurių patenkinti, deja, jokių galimybių nebus.
Iš tiesų tai labiausiai pralaimėjo tie, kurie balsuodami iš pykčio, prigrybavo tiek šungrybių naujajame Seime, kad maža nepasirodys. Ir jokios teisės keikti valdžią neturės – tokią jau pasirinkot, ko dar norit? Tik tiek, kad Remigijaus Žemaitaičio elektoratas, ko gero, net nesuvoks savo pralaimėjimo... Ir, svarbiausia, ne jie, o tie, kurie dirba, uždirba ir sąžiningai moka mokesčius, mokės dabar algas dvigubai didesnei triukšmadarių frakcijai nei ta, kuri buvo (neformaliai) kadenciją baigiančiame Seime. Tiems visiems perbėgėliams, pakeitusiems ne po vieną partiją... Ir „chebrytei“, kuri net nebando apsimetinėti, kad dirbs. O kam „teptis valdžia“, jei galima ir toliau triukšmauti?
Žiūrėkim toliau, ką turim. Aktyvų balsavimą už socialdemokratus galima būtų net laikyti strateginiu, jei ne jų nusiteikimas tęsti flirtą su radikalais. Nujaučiau, kad savo rinkėjus jie apgaus, tik nemaniau, kad taip greitai.
Užjaučiu Viliją Blinkevičiūtę, kuriai dabar tenka kritikos lavina ir rinkėjų pasipiktinimas. Vis dėlto, ji laiku suprato, kad charizmatiškos ir tvirtai valstybės vairą laikančios pirmtakės užkelta premjero kvalifikacinė kartelė jai neįveikiama. Gerbiu politikės apsisprendimą ir gebėjimą įvertinti savo galimybių ribas. Ir tai – tikrai ne amžius ir sveikata. Būtų gerai, kad savo galimybių ribas taip pat kritiškai vertintų ir kiti aukščiausi valstybės pareigūnai. Ypač Prezidentas, kuris dabar bando apgauti jau savo rinkėjus, siūlydamas į premjerus Gintautą Palucką, tiesą sakant, rinkimus (ir ne vienus) pralaimėjusį ne mažiau skaudžiai nei Gabrielius Landsbergis.
Ir socdemai su tuo sutiks net nebandydami siūlyti alternatyvų? Ar tikrai jau taip ir neturi? Rasa Budbergytė atrodo žmogus su aiškiomis pažiūromis, tvirtu charakteriu ir geromis dalykinėmis kvalifikacijomis. Kodėl ne? Algirdas Sysas galėtų prisiimti atsakomybę už socialinę politiką ir mokesčių reformą. Nuo socdemų dabar priklauso, ar tęs rinkėjų apgavystę, ar mėgins kažkaip taisyti padėtį.
Laimėti mandatai Seime – rimtas įpareigojimas. Siekiant valdžios, galima prikalbėti visko, bet, kai jau laimikis rankose, tenka suprasti, kad kažką valstybės labui konkretaus daryti teks. O pirmiausia – nepopuliari mokesčių reforma. Neabejoju, kad daugelis socdemų jau dabar graužia nagus, praleidę progą šitą nemalonią procedūrą prasukti dar besibaigiančioje kadencijoje ir atsakomybę suversti pralaimintiems konservatoriams. Deja, dabar atsakomybės teks imtis patiems, ir per daug netempiant laiko...Tad pergalės euforija išgaruos greičiau negu norėtųsi.
Apie koalicijos lipdymą? Ko gero, iš Sauliaus Skvernelio ir valstiečių tandemo nieko gero nebus. Pešiojasi jau dabar, kai neprasidėjusios net programinės derybos. Visiems rūpi portfeliai. Tik S. Skvernelio komandoje yra daugiau dalykinių kompetencijų turinčių žmonių. Su liberalais bus sudėtinga kalbėtis dėl mokesčių. Lengviau būtų su konservatoriais, bet po visų raudonųjų linijų brėžimo dar viena rinkėjų apgavystė neatrodo tikėtina, kad ir kaip racionali...
Taigi, dėlionė socdemams itin nepalanki. Prie antikinių paralelių gal net neverta grįžti. Konservatoriai niekada savo politinės naudos nestatė aukščiau valstybės interesų. Ir lemiamais momentais, kai reikės balsuoti už Lietuvai svarbius sprendimus, kortelių tikrai neištraukinės.
Socdemams belieka palinkėti sėkmės kaip nors daugiau nesusimauti. O savo kolegoms linkiu nepasiduoti piktdžiugai, nuo kurios dabar sprogsta socialiniai tinklai. Situacija pernelyg rimta, kad galėtume gaišti laiką.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.