Naujausiame tekste reiškiate susirūpinimą lietuviška socialdemokratija, jos ideologija ir programa. Teigiate, kad socialdemokratai, atsisakydami besąlygiškai palaikyti valdančiųjų teisėkūros iniciatyvas mokesčių politikos ir žmogaus teisių klausimais, nusižengia savo programai. Vadinate tai net pavojumi visai šaliai.
Gal ir neblogai, kad kaip kitos partijos lyderis rūpinatės savo varžovais, dalijate jiems patarimus, nurodote jų ideologines klaidas, raginate pasitaisyti. Taip turbūt siekiate prisidėti prie šiaip jau kol kas gana seklios politinių diskusijų kultūros Lietuvoje. Kita vertus, toks neprašytas dėmesys šiek tiek ir glumina. Prisipažinsiu, neapleidžia nuojauta, kad toks parodomasis rūpestis nėra nuoširdus. Ypač, kai nemėginate bent akies krašteliu į save pačius pasižiūrėti kritiškai.
O reikėtų. Šiuo metu valstybę valdo ne socialdemokratai ar valstiečiai, o būtent jūs, konservatoriai, sudarę koaliciją su liberalais. Laimėjote per Seimo rinkimus net 50 mandatų. Dvidešimt pirmajame amžiuje tik Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama socialdemokratinė koalicija 2000 m. bei Ramūno Karbauskio valstiečiai žalieji 2016 m. gavo keliais mandatais daugiau. Jūsų partija tiek Seimo narių neturėjo nuo pat 1996-ųjų. Jūsų koalicijos partneriai – dvi liberalų partijos – taip pat pranoko rinkimų lūkesčius.
Taigi, Lietuvos žmonės patikėjo būtent jumis, dešiniaisiais, todėl kratytis atsakomybės už nepadarytus darbus rodant pirštais į opozicijos gretas nėra sąžininga. Juolab, kad esate ne kartą pabrėžęs, kad naujus Lietuvos valstybės bėgius gali nubrėžti tik konservatoriai su liberalais. Vadinote tai „paradoksaliu, bet žinomu faktu“. Toks, sakyčiau, savotiškas dešinysis mesianizmas. Kad ir kaip būtų, jau trejus metus esate valdžioje. Tad visai pagrįsta klausti: kur tas proveržis? Kur ta naujoji Lietuvos valstybės trajektorija?
Deja, pati aplinkybė, kad puolate kritikuoti opozicijoje esančius socialdemokratus, išduoda, kad nelabai ką pavyko nuveikti. Antai net ir tokie dešiniesiems visada palankūs komentatoriai kaip Rimvydas Valatka konstatuoja, kad dabartinė Vyriausybė – „nevykdomoji“. O ką jau kalbėti apie vasarą pačių jūsų sukeltą valdymo krizę, kai nesėkmingai mėginta paleisti Seimą premjerei grasinant atsistatydinti su visu ministrų kabinetu. Ar ir už tai atsakingi socialdemokratai? O gal pandemija? Kremlius?
Ne, pagrindinis problemų šaltinis – tai jūsų skylėta koalicija, nuo pradžių panėšėjusi į „gulbės, lydekos ir vėžio“ sąjungą, apdainuotą kadaise Ivano Krylovo. Kiekvienas traukia į savo pusę. Liberalai, ginantys labiau turtingųjų, o ne žmonių teises, spaudė, kad nebūtų jokių turto ir kapitalo mokesčių. O jūsų pačių frakcijos radikalūs „trampistai-orbanistai“ kategoriškai nesutiko su teisėkūros iniciatyvomis nebelaikyti LGBT asmenų antrarūšiais. Štai taip ir tampėtės visą kadenciją: vienas žingsnis pirmyn, du atgal ir atvirkščiai.
Tačiau kas svarbiausia – tai premjerės ir jūsų kaip didžiausios frakcijos politinės valios ir drąsos stoka imti ir tuos pokyčius, kurie galbūt susilauktų dalies visuomenės pykčio, įgyvendinti kadencijos pradžioje. Tiesą sakant, tada ir dialogas su opozicija galėjo būti gerokai konstruktyvesnis. Tačiau nugrūdote visa tai į kadencijos pabaigą. Tuo ir parodėte, kokios svarbos prioritetas jums iš tiesų yra žmogaus teisės ar viešųjų finansų tvarumas.
Dabar, kai Vyriausybė praktiškai nebefunkcionuoja, kai neaišku, koks jos statusas, atsistatydins ji ar neatsistatydins, kai dūžta lėkštės dėl menkiausių kivirčų, kai praktiškai prasidėjusi rinkiminė kampanija, tikėtis, kad visą laiką ignoruota opozicija puls į pagalbą, yra gana drąsu.
Pabaigai dėl tų pačių jūsų „gulbės, lydekos ir vėžio“ (arba technokratų, talibų ir liberalų) koalicijos pateiktų iniciatyvų ir jų atitikties 2020 m. LR Seimo socialdemokratų programai. Kaip šio dokumento rengimo koordinatorius drįstu pasakyti, kad jie nelabai dera. Ir suprantama kodėl – kol tampėtės savo koalicijoje tarp nelabai sutaikomų interesų, turinio nelabai ir liko. Tik skambūs, bet tušti pavadinimai.
Vadinamoji mokesčių reforma – nei ji socialiai teisinga, nei efektyvi. Nuo jūsų nepriklausomas, bet kompetentingas Lietuvos bankas apskaičiavo, kad jos poveikis viešiesiems finansams bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumui bus minimalus.
Kai tuo tarpu dėl „civilinių sąjungų“ – pasakysiu taip: net jei Seimas jas palaimins, tai neįtvirtins vienalyčių porų lygiateisiškumo. Kai kurios žmogaus teisių organizacijos įtikinamai argumentuoja, kad jo priėmimas gali atnešti netgi neigiamų pasekmių. Todėl, kad jį priėmus bus sutverta tik regimybė, kad nuo šiol vienalytės poros Lietuvoje turi tokias pačias teises kaip ir kiti. Situacija tebus mažai pasikeitusi, bet Vakarams bus pademonstruota, kad viskas čia gerai, ir spaudimas siekti permainų išsikvėps.
Visgi vadovaudamasis „žingsnis po žingsnio“ filosofija, jeigu būčiau Seimo narys, palaikyčiau šią iniciatyvą. Taip pat raginčiau kitus frakcijos kolegas taip elgtis. Tačiau dabartinis valdančiosios koalicijos siūlomas variantas yra pernelyg išplautas, kad būtų galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad jis atitinka mūsų rinkiminės programos raidę ir dvasią.