Todėl dėmesio verta ir trijų partijų pasirašyta koalicijos sutartis, kuri netrukus taps pagrindu 74 naujai išrinktiems Seimo nariams sudaryti Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės. Sutartyje daug dėmesio skiriama įvairioms vertybinėms nuostatoms, tačiau, sekant ta pačia FTB tyrėjų logika, gerokai svarbesnė yra kita politikos dalis – tai klausimai, kurie nelaikomi svarbiais, arba temos, kuriose partijos nerado sutarimo.
O tokių klausimų – gana daug.
Pirma, sutartyje nėra jokių užuominų apie Lietuvoje dominuojantį stambų verslą, faktines oligopolijas. Verslas minimas 3.2. punkte, skirtame ekonomikos transformacijai, ir 5.2.3. punkte, kuriame tik vieno iš partnerių noras uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Nutylėta (ar sąmoningai praleista) esminė sėkmingos vidurinės piliečių klasės formavimosi sąlyga – tai smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, mažinant ir užkardant stambaus verslo dominavimą. Tačiau tam susitariančios partijos dėmesio neskiria.
Antra, susitariančios šalys nieko nekalba apie sveikatos apsaugos sistemos pertvarką. Šiai temai skiriamas deklaratyvus 3.5. punktas, kuriame akcentuojamas „paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimas“. Ką tai reiškia smulkioms ir nerentabilioms rajonų sveikatos įstaigoms? Kuriuo keliu ir kaip bus pertvarkomas ligoninių tinklas?
Dviprasmiška nuostata, kad visi pokyčiai vyks nediskriminuojant privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kelia klausimą. Ar tai reiškia, kad vis didesnė dalis sveikatos priežiūros paslaugų bus privatizuojama? Dar įdomiau, jog 6.1. punkto (skirto Vyriausybės programos rengimui) „g“ papunktyje tiesiogiai įvardinamas dėmesys pirminei paslaugų grandžiai. O kas bus su antriniu ir tretiniu paslaugų lygiu?
Trečia, kita tema, kurioje viskas panašiai nutylima, – tai mokyklų tinklas. Šis klausimas „apeinamas“ viską sutelkiant į „Nacionalinio susitarimo dėl švietimo“ idėją. Tai deklaratyvus pažadas, kuriuo nieko nepažadama. Kaip ir sveikatos apsaugos atveju, žadamas tik siekis „užtikrinti vienodas galimybes“ nepaisant vietos ar socialinės padėties.
Kaip ir sveikatos apsaugos įstaigų tinklo atveju, čia vėlgi kyla klausimas dėl mokyklų tinklo – ką reiškia „nepaisant“ vietos? Kaimo mokyklų naikinimą ar jų subsidijavimą? Dar keisčiau, jog visame dokumente – anei vieno punkto, skirto aukštajam mokslui ir universitetų/ kolegijų tinklo optimizavimui.
6.1. punkto „a“ papunkčio nuostata dėl nuo 1,5 iki 3 proc. BVP skyrimo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai iš esmės nėra aukštojo mokslo, o daugiau paramos verslui priemonė.
Ketvirta, tarp eilučių šviečiasi stambaus verslo gynimas ir kitoje srityje – tai jokios užuominos apie teritorijų planavimą, kuris šiandien kelia daugybę ginčų tiek miestuose, tiek regionuose. Vietos gyventojų pastangos kovoti prieš stambaus verslo neetiškus bandymus verslą plėtoti ignoruojant gyventojų teisę į saugią aplinką – didžiulis ginčų ir nepasitenkinimo laukas. Tačiau šiai temai tenka tik esmės nekeičiantis 6.1. punkto „p“ papunkčio pažadas dėl „Natura 2000“ teritorijų apsaugos.
Penkta, partijų 2.4. punkte deklaruojamas skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai nuteikia pozityviai, pažadas reikalauti nulinės tolerancijos korupcijai yra įspūdingas. Tačiau... sutartyje nieko nekalbama apie lobistinės veiklos reguliavimą ir adekvatų interesų grupių ir valstybės valdymo bendradarbiavimą. Galima prisiminti, kad nuo sausio 1 dienos įsigalios naujas kreivas Lobistinės veiklos įstatymas, kuris lobistine veikla laikys viską, išskyrus realius lobistus iš stambiausių verslo grupuočių.
Žinoma, čia pateikiau tik kelias temas, kurios sėkmingai nutylėtos partijų susitarime – jų yra gerokai daugiau. Būdamas optimistas tikiuosi, kad šie klausimai atsiras Vyriausybės programoje ir vėliau – priemonių plane. Tačiau... FTB specialistų metodika verta dėmesio.