NPD – privalumai tik daliai gyventojų
Skambiai pristatyta Vyriausybės neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo korekcija iš viso visuomenei gražiai pateikto torto virsta tik nedideliu jo gabalėliu. Nuo 2022 metų siūloma taikyti didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija vidutinio darbo užmokesčio.
Šiuo metu pajamoms, susijusioms su darbo santykiais taikomas maksimalus NPD siekia 400 eurų per mėnesį. Siūloma šią ribą didinti iki 460 eurų. Uždirbant daugiau NPD liktų toks pats kaip ir šiemet.
Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Vyriausybė atsisakė svarstytos alternatyvos ne tik didinti pajamas, bet kai kuriems asmenims ir mažinti, konkrečiai, reikšmingą dalį mokesčių mažinimo mažiausių pajamų gavėjams naštos perkeliant ant viduriniosios klasės pečių.
Drastiškas biudžetų karpymo metas
Peržvelgus Vyriausybės planuojamus pokyčius, labiausiai neramina strateginius ekonomikos transformacijos uždavinius turinčių įgyvendinti ministerijų valdymo sričių, ypač žymus finansavimo sumažėjimas:
• Labiausiai mažės išlaidos, susijusios su COVID-19 valdymu – tam numatytas rezervas bus 623 milijono eurų mažesnis nei šiemet.
• Toliau Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai skiriami asignavimai susitraukia 422 milijono eurų, beveik per pusę. Iš šios sumos 230 mln. eurų sudaro šiemet COVID-19 pandemijos padariniams valdyti skirtos lėšos, dar 159,5 milijono eurų – ES lėšų, 93 mln. eurų – ekonomikos skatinimo plano „Ateities ekonomikos DNR“ lėšų sumažėjimas.
• Energetikos ministerijai skirti asignavimai mažėja net 54 procentais, arba 217,5 milijono eurų. 206 mln. eurų iš šios sumos sudaro mažėjanti ES ir kita tarptautinė parama.
Tuo tarpu labiausiai kitąmet gausėtų Krašto apsaugos ministerijos biudžetas (+127,7 mln. eurų), taip pat panašiai augtų Žemės ūkio ministerijos asignavimai (+122,3 mln. eurų).
Už milijardą pirksime katę maiše?
Atsiranda nauja pažangos lėšų rezervinė programa, kuriai numatyta kone milijardas – 979,3 mln. eurų – asignavimų. Įdomu tai, kad ši pažangos lėšų rezervinė programa iš esmės tėra milijardo eurų vertės „katė maiše“, nes Finansų ministerijai kontroliuoti atiduodamos ES fondų lėšos dar nepatvirtintoms priemonėms įgyvendinti.
Mokesčių reforma – vėl pritrūko laiko ir drąsos
Daug žadėta, dar daugiau kalbėta, tačiau vis dar nėra teikiami esminiai mokestiniai pakeitimai. Dėmesio centre turėtų būti ne kasmet besikeičiantys mokesčių įmokų dydžiai, o mokestinės sistemos paprastinimas ir, svarbiausia, sisteminiai sprendimai, leidžiantys didinti biudžeto pajamų perskirstymą, kuris gyvybiškai būtinas norint ne tik išlaikyti ir adekvačiai finansuoti valstybės teikiamas paslaugas, bet ir jas plėtoti. Vietoje to matome prie esamų pajamų auginamas išlaidas, o atsirandančius „tarpus“ užkamšant strateginius šalies ekonomikos uždavinius turinčių įgyvendinti ministerijų lėšų apkarpymu.