M. Ubartas. Ko Kaune trūksta jaunimui?

Miesto vizijos išgryninimas, karjeros galimybių sudarymas, konkurencinga darbo rinka ir socialinės gerovės užtikrinimas jaunimui – tai yra svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia koncentruotis Kauno savivaldybei, siekiant sustabdyti jaunų žmonių emigraciją tiek į užsienį, tiek į kitus Lietuvos miestus.

Kas penktas žmogus Kaune yra studentas. Esame didžiausią gyventojų-studentų procentinę dalį turintis miestas Lietuvoje. Šios tikslinės grupės vaidmuo kuriant miesto įvaizdį yra ypatingai svarbus ir reikalingas. Deja, susiduriame su skaudžia realybe – po studijų iš Kauno išvyksta tiek pat žmonių, kiek ir atvyksta. Kyla pagrįstas klausimas: ar teisinga linkme dirbama?

Studijų kokybė

Atsakyti į aukščiau pateiktą klausimą pradėkime nuo Lietuvos aukštojo mokslo situacijos. Pavasarį Seime itin didelį pagreitį buvo įgavusi aukštojo mokslo reforma, kuri dabar vėl nustumta į prioritetų pakraštį.

Visi suprantame, jog norėdami turėti kompetentingus, kūrybiškus specialistus, kurie kurtų mūsų miesto ir šalies ateitį, turime jiems suteikti aukščiausios kokybės studijas. Konsolidavę Kauno aukštųjų mokyklų pajėgas, galėtume sukurti stiprų, tarptautiniu mastu konkurencingą universitetą, kuris ne tik užtikrintų kokybišką išsilavinimą, bet ir pritrauktų užsienio talentus.

Apie tai kalba ir darbdaviai, kurie turi nusiskundimų, kad nemažai studentų iš šalies aukštųjų mokyklų į darbo rinką ateina nepasiruošę, kad tik nedaugelis jų atitinka rinkos poreikius. Įvertinus esamas aplinkybes, tokia situacija nestebina: aukštosios mokyklos, kurių vienintelis tikslas yra tiesiog bet kokia kaina išgyventi, nieko nedarant gerinant studijų ir mokslo kokybę, negali tinkamai paruošti konkurencingų specialistų.

Pagalvokime, kiek būsimų talentų ir lyderių, inovacijų ir verslo kūrėjų išugdytume konsoliduotoje, stiprioje aukštojoje mokykloje Kaune ir kokį proveržį įvykdytume dirbdami išvien universitete, kuriame būtų sutelktas visas miesto akademinis potencialas.

Karjeros perspektyvos

Kaune veikia keli stiprūs universitetai, tačiau abiturientai po mokyklos baigimo neretai renkasi studijas Vilniuje, kuris tiesiog patraukia savo įvaizdžiu. Tai dar vienas svarbus faktorius, į kurį turime atsižvelgti rengdami ir vykdydami jaunimo išlaikymo ir pritraukimo į Kauną politikos strategiją.

Džiugu, kad mieste įsikūrę stipriausi šalyje verslo, startuolių inkubatoriai, kuriasi vis daugiau tarptautinių verslo centrų. Tačiau dar nesame pajėgūs jaunimui pasiūlyti tokių atlyginimų, kurie paskatintų savo gyvenimą kurti čia – kurti šeimas, įsigyti būstą.

Trūksta ir dažnesnio bei artimesnio įmonių bendravimo su savo potencialiais darbuotojais – studentais. Siekdami mieste išspręsti šią problemą, daugiau nei dešimt metų Kauno technologijos universitete (KTU) organizuojame didžiausią Baltijos šalyje kontaktų mugę „Karjeros dienos“, kuri šiemet spalio 17 d. vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Kaune bei kituose miestuose studijuojantys studentai turės galimybę tiesiogiai pasikalbėti su svajonių darbdaviais, o verslo įmonių, institucijų atstovai susipažins su galbūt būsimaisiais savo darbuotojais.

Plataus mąstymo jaunimas šiandien turi išskirtinius gebėjimus kurti ir keisti miesto veidą. Kad tai įvyktų, tiek darbdaviai, tiek miesto atstovai, tiek aukštosios mokyklos turi kartu sukurti bendrą viziją bei veiksmų planą ir jį sistemingai įgyvendinti. Miesto plėtros ir vystymosi vizijos ir strategijos kryptis turi būti aiškiai nukreipta į jaunimo darbo sąlygų gerinimą, atlyginimų didėjimą.

Ko trūksta?

Nenustosiu kartojęs, jog, kuriant į jaunimą orientuotą Kauno miesto viziją, pats geriausias pavyzdys mums turi būti Vokietijos miestas Dresdenas, kuriame sparčiai daugėja jaunų žmonių ir šeimų. Taip yra dėl bendros miesto ir jame veikiančių aukštųjų mokyklų politikos absolventų atžvilgiu. Sukurtos laisvalaikio erdvės, amatų ir verslo inkubatoriai, būsto šeimoms pasiekiamumas duoda akivaizdžius rezultatus. Miestas sėkmingai transliuoja savo viziją ir ja įtikina žmones.

Kaune taip pat privalome įrodyti jaunimui, jog mums jo reikia. Turime pranešti apie darbo vietas, kurias galime jiems pasiūlyti. Turime sukurti tokią miesto strategiją, kuri įtikintų jauną žmogų likti Kaune, nes čia jis turės geriausias sąlygas įleisti šaknis, patogiai gyventi, tobulėti ir dirbti. Privalome turėti aiškią savivaldybės poziciją jaunų šeimų atžvilgiu: mokesčių, vaikų darželių, švietimo, būsto įsigijimo lengvatų klausimais.

Nepakanka ir rinkodaros kampanijų, skirtų jaunam žmogui. Ar universitetų absolventai žino, kuriuose sektoriuose jie reikalingi? Jau minėjau, jog Kaune turime ir itin stiprius verslo bei startuolių inkubatorius, bet ar jaunimas apie tai žino?

Mieste renovuojami seni ir statomi nauji pastatai, kuriuos ateityje užpildys įvairios įmonės, priimsiančios į savo gretas talentingiausius mūsų studentus. Tačiau šiandien vien tik statybų neužtenka – reikia apie tai kalbėti, reikia išryškinti mūsų miesto privalumus, sudaryti sąlygas čia likti ir augti patiems bei auginti čia savo vaikus.