Paaiškėjo, jog Ministrė kažkada bruko Kyšį! Dar klaikiau – įžūliai apie tai prisipažino pati, niekieno neverčiama, visai Lietuvai. STT nokautuota, FNTT pažeminta, Prokuratūra - sužlugdyta. Toks grobis pražiopsotas. Ministrė, o ne koks užguitas Klišabalės seniūnaitis. Teisėsaugininkus nuvėręs širdgėlos Jausmas – kaip žvejui iš nagų paleidus medalinį karpį arba medžiotojui – trofėjinį briedį. Gėda, apmaudas, nusivylimas…
Visuomenė, sukurstyta žiniasklaidos audros, apskritai turėjo alpti, dusti arba su spragilų banga nunešti nuo Vytauto g. visą Sveikatos apsaugos ministeriją ir jos vietoje palikti kruviną valdžiažmogių liekanų lauką. Šlykščios Korupcijos lizdas turėjo būti sunaikintas nedelsiant, o pačiai R.Šalaševičiūtei išgaląstos Atpildo šakės pačiuose Šakiuose, jai ten išdrįsus nukeliauti sekančią dieną po koktaus skandalo.
Tačiau Ministrė grįžo sostinėn ir dargi sveika, SAM tebestovi. Žmonės nealpsta, netūžta, nedūsta, nekraupsta tik patyliukais kuždasi – „čia ją vieną prigriebs ar vėliau ir mus visus?...“. O gal R.Šalaševičiūtė taps Vokelio, kaip visuotinės ir ilgaamžės lietuvių tautos nuodėmės atpirkėja? Viena už Visus ir tik Vieną kartą?
Klausimas kol kas atviras. Štai STT patyliukais kraupsta svarstydami, kiek tūkstančių reikėtų priimti naujų operatyvininkų tam, kad įvertintų bent mėnesio trukmės Vokelio apimtis visose sveikatos priežiūros įstaigose. O kai kurie politikai staiga pateikė save kaip gyvenusius ir brendusius ne Lietuvoje, o kažkokioje utopinėje santvarkoje, kurioje Vokelis – kaip kraupiausiuose sapnuose atgyjantis senai išnaikintos choleros štamas.
Toks tarsi nelietuviško, nevietinio gymio suvokimas galėtų tikti liberalams arba prakutusiems konservatoriams, kurie jau seniausiai sveikatą perkasi privačiose kardiolitose ir nebeatsimena kaip atrodo tarybinės poliklinikos. Tačiau kai Vokeliu ir jį davusia Ministre kaip didžiausiu šalies priešu pradeda baisėtis socialdemokratai, kyla klausimas ar jie tikrai pažįsta žmones, kurie už juos balsuoja rinkimuose.
Taigi, kas ta Vokelio arba „VokLietuvos“ piliečių masė, kurioje atsirado ir pati Ministrė?
Pirmiausiai tai – normalia valstybine, o ne šarlatanų medicina pasitikinti visuomenė. Tai žmonės kurie nemėto pinigų žolininkams, raganiams, užkalbėtojams ir kitiems su PSDF nieko bendro neturinčiais veikėjais.
Antra – tai yra daugiausiai mažuose ir vidutiniuose miestuose gyvenantys žmonės. Jie dar nuo tarybinių laikų pripratę prie tebedirbančių dar tarybiniais laikais Hipokratui pasikliovusių medikų. Šie ilgainiui taip susigyveno su Vokeliu, jog niekad ir neišėjo į gatves dėl pasityčiojamo dydžio valdiško atlyginimo. O juk valdžia dar 15 metų po Nepriklausomybės Vokelį ir pati stropiai saugojo Civilinio kodekso knygoje.
Trečia – tai dažniausiai mažas ar vidutines pajamas gaunantys žmonės, kurie neturi tiek pinigų, jog laisvai pirktų visas privačios medicinos paslaugas. Arba neturintys tiek įtakos, pažinčių, jog galėtų koja praverti ligoninės duris.
Trumpai tariant – tai tipiški socialdemokratų rinkėjai, toliau tyliai sabotuojantys su dar gyvybinga tarybinių laikų sistema ir dėl savo padėties trunkamo sunkumo negalintys nuo jos atsiplėšti, jai pasipriešinti. Ir pasirodo, jog pati Ministrė buvo tarp jų – šimtų tūkstančių tikrųjų Lietuvos socialdemokratų mylėtojų.
Sutikus su šiais svarstymais, LSDP siekiai pašalinti R.Šalaševičiūtę apkaltinus Vokelio istorija – tai priešrinkiminis šūvis sau į galvą, davus suprasti, jog didžioji dalis jų rinkėjų – nedori kyšininkai. Kol toks sprendimas dar nepriimtas, metas pagalvoti, jog nederamos tikrovės keitimas prasideda nuo jos pripažinimo, kokia karti ji bebūtų.
Ministrė kol kas vienintelė kaip politikė išdrįso ją pripažinti ir tą pačią akimirką tapo laisva ją keisti, pateisinant daugybės žmonių lūkesčius. LSDP juk nuolat kartojo: „Svarbiausia – žmogus“. O tikrasis Žmogus – tiesus ir nebijantis.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.