M. Varaška. Pilietis įžeidė Renatą Cytacką. O ši nepažemino Lietuvos?

Mūsų valstybėje teisingumo vykdymas toliau primena savotišką Dievo pirštą, kuris (su jo tarnų pagalba) be skrupulų sutrina eilinius piliečius, galimai prasilenkusius su baudžiamojo įstatymo raide. Šiuo atveju griežto (o DELFI teigimu – ir „pamokančio“) teisingumo sulaukė Alytaus miesto gyventojas Audrius B., teismo sprendimu, viešojoje erdvėje kurstęs tautinę nesantaiką prieš lenkų tautą ir įžeidęs pilietę Renatą Cytacką.

Neketinu ginčyti teismo sprendimo ir teigti, jog pilietis Audrius B. elgėsi tinkamai. Ypač jei kalbame ne apie valdžios atstovo, o tiesiog kito žmogaus vertinimo kultūrą, nuomonės išraiškos ribas. Teismas pagrįstai neatsižvelgė į tai, jog kito asmens/tautos įžeidimas ar tautinės nesantaikos kurstymas gali būti pateisinamas kitų teisėtų reikalavimų nesilaikymo pagrindu (vėliavos neiškėlimas).

Kita vertus, prie bičiulio kompiuterio prisėdęs ir keletą bjaurių komentarų tėkštelėjęs pilietis Audrius B. veikiausiai suvokė, jog nekultūringai atsiliepia apie kitą asmenį, tačiau vargu ar numanė (sąmoningai siekė, kėsinosi) jog taps tautinės nesantaikos kurstytoju. Šiuo atveju, dzūkelis pranoko tūkstančius Lietuvos internetinėje erdvėje organizuotai veikiančių skrebentojų, kuriems tautinės nesantaikos kurstymas yra viena iš kelių užsienio saugumo tarnybų patikėtų užduočių. VSD turėtų suklusti: gal būt piliečio Audriaus B. byla leistų reabilituotis po „teroristės“ Eglės Kusaitės proceso.

Mantas Varaška

Ar pati R. Cytacka savo veiksmais neįžeidė Lietuvos Respublikos ir jos piliečių? Ar tautinės vėliavos neiškėlimas, prezidento asmens niekinimas yra/liks politikės/buvusios viceministrės nebaudžiamu darbo stiliumi? Kas daugiau valstybei ir pilietinei tautai padarė žalos, elgiantis nederamai – paprastas pilietis ar valstybės atstovas, turintis būti pavyzdžiu visuomenei ir savo gyvenamai bendruomenei?

Kaip bebūtų, Audrius B. (mes net jo pavardės nežinome) nėra valdžios atstovas ir išskirtinis asmuo, į kurį turėtų lygiuotis kiti piliečiai. Todėl jo neleistini veiksmai taps tik eiliniu teismų veiklos statistikos įvykiu. Galbūt jo nuteisimas patenkins Renatos Cytackos orumą. Niekas neabejoja, jog ji (teigiant apklausose) kaip žmogus, moteris, motina buvo nederamai ir skaudžiai įžeista.

Tačiau ar pati R. Cytacka savo veiksmais neįžeidė Lietuvos Respublikos ir jos piliečių? Ar tautinės vėliavos neiškėlimas, prezidento asmens niekinimas yra/liks politikės/buvusios viceministrės nebaudžiamu darbo stiliumi? Kas daugiau valstybei ir pilietinei tautai padarė žalos, elgiantis nederamai – paprastas pilietis ar valstybės atstovas, turintis būti pavyzdžiu visuomenei ir savo gyvenamai bendruomenei? O galbūt p. Cytacka, iškeldama Lenkijos valstybinę vėliavą vietos bendruomenei rodo, jog šio krašto teritorinė priklausomybė Lietuvai tėra laikinas dalykas?...

Po neteisėtų veiksmų ir teisingumo atoveiksmio pilietis Audrius B. gavo bausmę už asmens įžeidimą ir tautinės nesantaikos kurstymą, o Renata Cytacka dar pusmetį sėkmingai vadovavo Energetikos ministerijai. Todėl daugeliui žmonių DELFI pateikta „pamokanti“ istorija reikš tik tai, jog Lietuvoje valdžią ir lenkų etninę grupę įžeisti galima daug greičiau nei Lietuvą ar jos piliečius.