Džiugu, kad suprantame pavojus demokratijai, kai tam tikri galios subjektai gviešiasi kontroliuoti žiniasklaidos priemones, kai propaganda pasiglemžia nešališką informaciją ar alternatyvų požiūrį. Ar šiuo požiūriu viskas gerai ir Lietuvoje?
Sąmoningai nenorėčiau kritikuoti privačių žiniasklaidos kanalų, kurie visais būdais stengiasi sudominti savo žiūrovus, klausytojus ar skaitytojus ir taip uždirbti pelno savo akcininkams. Taip veikia privati žiniasklaida ir tokia yra jos esmė. Tačiau Lietuvoje turime ir LRT – valstybinį, išlaikomą visų mokesčių mokėtojų pinigais. Ir teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nuoširdžiai džiaugiuosi, jog turime tokį transliuotoją su gausybe puikių savo srities žinovų, tiek pradedančių, tiek solidžią patirtį turinčių žiniasklaidos profesionalų.
Puikiai suprantu sukilusius brolius lenkus, kurie nėra patenkinti tuo, ką su jų šalies visuomeniniu transliuotoju daro jų valdančioji partija. Tuo tarpu kritiškai mąstantys Baltijos šalių piliečiai mato ir supranta, kokia objektyvios žiniasklaidos fikcija virto po valdžios propagandistų sparnu atsidūrę mūsų Rytų kaimynių žiniasklaidos kanalai. Įdomu, kad tiek Lenkijos valdančiųjų bandymai priimti prieštaringai vertinamą žiniasklaidos įstatymą, tiek ir Rusijos, Baltarusijos, o ir Ukrainos žiniasklaidos perėmimo ar nusavinimo „sėkmės istorijos“ turi bendrą bruožą – dešiniąją politinę doktriną bei atitinkamo turinio žinių srautą.
Nepaisant to, kad į LRT kontrolę niekas nesikėsina ir ji nėra politinių kovų epicentre, jos televizijos, radijo stotys bei tinklalapis kažkodėl dažniausiai atspindi tik dešinįjį politinį požiūrį. Ar diskusijos įmanomas tik tarp dviejų ar daugiau dešiniųjų? LRT sako, kad taip! O kur kitas politinis spektras ar tiesiog alternatyvus požiūris?
Vis dažniau pasigirsta žiūrovų ir klausytojų nuogąstavimai apie tai, kad LRT vis dažniau informaciją pateikia šališkai, atstovauja siauram dešiniojo politinio spektro požiūriui, ignoruoja kitokią nuomonę.
Pavyzdžiui, kažkodėl LRT, nušviesdama Lietuvos politinius įvykius, aktyviai kalbina dešiniuosius apžvalgininkus ar politologus, kurie yra įtakingi dešiniųjų politinių partijų nariai (!). Tada kyla klausimas, kodėl LRT nekalbina politologų, priklausančių kitoms partijoms? O gal juos LRT laiko „kišeniniais“ partijų politikieriais? Susidaro įspūdis, kad ir užsienio naujienos taip pat perkošiamos dešiniuoju rėčiu. Pavyzdžiui, pretendentų į JAV prezidentus rinkimų kampanijoms aptarti skirtame straipsnyje apžvelgiami tik respublikonų kandidatai, juos aptaria dešinieji „ekspertai“, o antraštė formuluoja maždaug taip – kuris JAV prezidentas būtų naudingiausias Lietuvai.
Gynybos ir ginkluotės klausimai gvildenami neva gynybos „ekspertų“ , bet kažkodėl taip pat iš tos pačios dešiniosios partijos, kuriai beveik atvirai simpatizuoja mūsų šalies ginkluotųjų pajėgų vadė.
Kalbant apie ekonomiką ir šalies ūkį vyrauja beveik išskirtinai dešinysis neoliberalus požiūris. Pateikdama naujienas apie šalies ekonomiką, mokesčius ar darbo santykius, LRT sugeba pakalbinti net kelių komercinių bankų, verslo ar lobistinių asociacijų atstovus, bet nei vieno universitetų ekonomikos dėstytojo, nešališko ir pelnu nesuinteresuoto analitiko ar samdomą darbą dirbančiųjų atstovo. Ir tai tik dalis LRT nušviečiamų sričių, kuriose dominuoja dešinysis diskursas.
Norisi priminti, kad vienkryptė, šališka ir paprastai perteikianti vieną vyraujantį požiūrį informacija vadinama propaganda. Būtent tokios informacijos srautą dažnai ir matome Kremliaus televizijose. Todėl kyla klausimas, kodėl tuo pačiu taku mina ir mūsų LRT? Teiginys, neva į propagandą reikia atsakyti propaganda, yra mažų mažiausiai ciniškas. Juk tokia nacionalinio transliuotojo laikysena – iššūkis demokratijai ir laisvai visuomenei.
Pilietiškumo ir demokratijos principų vedinas, raginu LRT vadovybę prisiminti savo misiją ir ją vykdyti. Visos LRT bendruomenės prašau ne tiek jau ir daug – tiesiog drąsos pareikalauti savo vadovų, kad šie turėtų noro būti nepriklausomi, o žiūrovai ir klausytojai išgirstų daugiau nei vieną požiūrį. To reikia mūsų visų Lietuvai ir demokratijai!