Mantas Jurgelaitis. Kol kalbėjome apie algas, kas nupirko stetoskopų?

Geras vyndarys šiais laikais neapsieis be kokybiškos statinės, o vaikus linksminantis klounas neišsivers be balionų ir grimo. Lygiai taip pat galime būti tikri, jog vien tik algų kėlimas nesugrąžins esamų ir būsimų gydytojų tikėjimo mūsų sveikatos apsaugos sistema. Ką, visgi, gali mūsų plaučiuose išgirsti specialistas, kuriam, net pakėlus algą, įduodamas senas stetoskopas?

Kolegos ir darbuotojai, su kuriais jau daugiau nei dešimt metų dirbu ortopedijos srityje, žino vieną, nuo seno man tėvų įdiegtą taisyklę. „Net labai geras darbuotojas bus geras tiek, kiek geras bus įrankis, kurį jam duosi“, – sakydavo mama. Su tėvų išmintimi taip jau yra – gali ginčytis ir nesutikti, bet galiausiai vis tiek jų tiesas teks pripažinti. Neretai – atėjus gyvenimo metui, kai jau pačių vaikai ima nesutikti su, rodos, akivaizdžiais dalykais.

Galiu būti dėkingas artimiesiems už suteiktas ir laiko išbandytas gyvenimo pamokas, bet mūsų sveikatos sistemoje, atrodytų, dar užsispyrusiai tęsiasi patarimų neklausymo etapas. Viena vertus – turime būti tėviškai supratingi, nes mūsų sveikatos apsaugos sistema yra iš tiesų jauna ir nepatyrusi, kita vertus – būdami pilietiškos visuomenės nariais, turime pareigą pasikviesti ją rimtam, tėviškam pokalbiui. Taip, gydytojų algų klausimas jau seniai turėjo būti išspręstas. Ne, vien atlyginimų pakelti neužteks. Kodėl? Pažiūrėk į kaimynų sveikatos sistemas, algų uždavinius jau išsprendė, eina prie kitų.

Tie „kiti“ klausimai, kuriuos iki šiol kaimynai sprendė savanoriškai, šiomis dienomis įgavo pagreitį Europos Sąjungos komisijoje. Sausio 31 dieną ES komisija išplatino informaciją, jog ministrų tarybos ir Europos Parlamento svarstymui yra perduodamas siūlymas intensyvinti valstybių narių bendradarbiavimą vykdant sveikatos technologijų vertinimą – Health Technology Assessment (HTA).

Kas tas HTA ir su kuo jį valgys Lietuvos pacientai?

Reglamentuotas bendradarbiavimas tyrinėjant, vertinant ir plačiam naudojimui pritaikant medicinos technologijas, Europos Komisijos manymu, būtų naudingas ir medicinos technologijų gamintojams, ir pacientams, ir Europos šalių sveikatos sistemoms. Naujai kuriama bendra ES medicinos technologijų reguliavimo struktūra leis gamintojams ir įmonėms išvengti papildomo darbo prisitaikant prie skirtingų šalių procedūrų. Vakarų valstybių rinkose pristatomi inovatyvūs produktai bus greičiau pasiekiami mūsų pacientams. Didesnis skaidrumas leis Lietuvos pacientams gauti aktualiausią informaciją apie medicinos technologijas, kurios galėtų jiems padėti. Mūsų sveikatos sistemos strategiją vystantys ministerijų darbuotojai galės formuluoti reikalavimus remiantis tvirtais įrodymais, surinktais iš skirtingų ES kaimynių.

Pagal pristatytą planą, ES valstybės narės, naudodamosi parengtais HTA įrankiais ir procedūromis, bendradarbiautų keliose itin svarbiose srityse: 1) klinikiniuose medicinos technologijų vertinimuose, dėmesį telkiant į daugiausiai potencialo turinčius inovatyvius sprendimus; 2) mokslinėse konsultacijose, kuriose technologijų gamintojai ir įmonės galėtų gauti patarimų ir pagalbos; 3) naujai kylančių sveikatos technologijų identifikavime, idant perspektyviausios technologijos būtų pastebėtos ir pritaikytos greičiau.

HTA reguliacijos planas dabar bus svarstomas Europos parlamente ir ministrų taryboje. Jei planas didelio pasipriešinimo nesulauks, galime tikėtis, jog po trejų metų sistema jau būtų pritaikoma, o dar po trejų – jau ir pilnai veikianti ES valstybėse. Tačiau esu įsitikinęs, jog tikrai neturime privilegijos sėdėti ramiai sudėjus rankas iki 2024-ųjų.

5 dalykai, kurių galime imtis jau dabar

Skeptiškesnis skaitytojas veikiausiai dabar purto galvą ir bado pirštu į gydytojų ir rezidentų algas. Kokios dar europinės technologijos, kai rezidentų kelionė iki Santaros klinikų kainuoja brangiau, nei jie uždirba per visą naktinį budėjimą? Apie kokias inovacijas galime kalbėti, jei sostinės Infekcinių ligų ligoninėje slaugytojas reikia kviestis mediniais šaukštais daužant į radiatorius?

Tokie ir panašūs klausimai yra natūrali ir pateisinama reakcija į akis badančius trūkumus mūsų sveikatos sistemoje, su kuriais susiduriame beveik kiekvieną dieną. Esu įsitikinęs, jog būtų klaida supriešinti šiuos dalykus ir sakyti, jog inovatyvių medicinos technologijų taikymo klausimo net neliesime, kol gydytojų algų klausimas nebus išspręstas, ar kol ligoninės turės bent minimaliausius standartus atitinkančias palatas ir maitinimą. Jei spręsime šias problemas tik vieną po kitos, būsime pasmerkti nuolatiniam bėgimui paskui Vakarų Europos šalis. Lygiagrečiai spręsdami gydytojų algų ir protų nutekėjimo problemas ir pasenusių medicininių infrastruktūrų klausimus tuo pačiu turime spręsti ir inovatyvių technologijų pritaikymo Lietuvoje iššūkius. Tuo labiau kad yra nemažai dalykų, kurių galime imtis jau dabar ir iš atsiliekančios valstybės tapti mediciniškai ambicinga ir inovatoriška šalimi.

Mažinkime inovatyvias medicinos technologijas kuriančių talentų išsivaikščiojimą į kitas šalis.

Deja, „Marijos žemėje“ turime daugybę istorijų, kuriose talentingi mūsų studentai ir kūrėjai neprisibeldžia pas reikiamus žmones ir būna priglaudžiami užsienio kompanijų ar vyriausybių. Maža šalis savo prioritetu turėtų laikyti visapusiškai patrauklių sąlygų užtikrinimą, kad ir taip mažas kiekis jaunų kūrėjų netaptų dar mažesniu.

Plėskime visuotinį prieinamumą lėtinių ir pavojingų ligų patikrinimui

Amerikiečių Howard Hughes Medical Institute tyrėjai sėkmingai plėtoja technologiją, pavadinimu VirScan. Iš vieno Jūsų kraujo lašo, antikūnių analizės metu, VirScan leidžia pasakyti, kokie virusai iš 200 žmonijai žinomų, šiuo metu yra organizme. Kas trukdo miestų savivaldybėms organizuoti reguliarias plataus masto sveikatos dienas, skirtinguose mikrorajonuose atsivežant mobilias laboratorijas profilaktiniams sveikatos patikrinimams?

Telkime bendruomenes rizikingiausių atvejų stebėjimui 24/7.

Dvidešimt keturių valandų per parą sveikatos daviklių stebėjimo technologijos dar nėra pakankamai išvystytos, jog ekonomiškai būtų prieinamos dideliam kiekiui pacientų. Tačiau daugiabučiuose galima telkti bendruomenes – finansuojant bent minimalių daviklių nuomą aukščiausios rizikos pacientams ir mokymais suteikti pirmąją pagalbą kaimynams. Davikliai fiksuoja organizmo pokyčius, kurie dar net nebūna įsisąmoninami – taip pagalba atvyktų pacientui dar nespėjus suprasti, jog kažkas negerai.

Telemedicinos technologijos jaunimui.

Tai, kad mūsų vaikai yra vis imlesni naujoms technologijoms, yra ne pavojus jų socialumui, o neišnaudotų galimybių potencialas. Dabartinės socialinių tinklų technologijos leidžia pasitelkti automatinio susirašinėjimo algoritmus (Chat-Bot) be didesnių investicijų leisti paaugliams identifikuoti problemos sritį ir parinkus optimaliausią gydymo įstaigą, užsiregistruoti apžiūrai ar konsultacijai neišėjus iš Messenger`io ribų.

Kelti medicininių technologijų klausimą ir sutarti dėl Lietuvos medicinos ateities.

Pokyčių nebūna be klausimų kėlimo. Kartais tuos klausimus tenka garsiau išsakyti, pasitelkiant mitingus. Kartais užtenka sujudimo žiniasklaidoje. Bet kokiu atveju, Lietuva turi visas galimybes būti tarp medicinos technologijų taikymo ir pritaikymo lyderių. Tačiau tam turime kelti klausimus ir sutarti dėl vienos, nenutrūkstančios medicinos strategijos. Tik tokiu atveju galėsime būti ramūs, jog ir gydytojas bus pavalgęs, ir stetoskopas bus tvarkingas.