Išsireiškimas prigijo, nes tiksliai ir taupiai atspindi mintį – galima apgauti visuomenę pateikiant sau palankią statistiką. Jei ligoninėje vienas pacientas miręs ir jo kūno temperatūra atšalusi, kito temperatūra – 40 laipsnių, tai statistinis žmogaus temperatūros vidurkis ligoninėje bus 36,6 laipsnio. Statistinis faktas teisingas, nors realybė – labai bloga.
Šių metų gegužę paskelbta, kad Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse laikytas Talino regionas – Harju apskritis. Jau 2022 metais Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną. 2022 metais Vilniaus regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekė 100 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o Talino – 99 proc.
Apskritai santykinai didesnis mažiau pasiturinčių regionų svoris Lietuvoje lemia, kad šalis pagal BVP vienam gyventojui vis dar atsilieka nuo Estijos. Estija iš esmės yra vieno miesto – Talino – valstybė. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 procentus.
Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygiminto Maurico, Talino regione yra sukuriama 60 proc. Estijos BVP, o Vilniaus apskrityje – vos 44 proc. Lietuvos BVP. Kitaip sakant, Lietuvos augimo potencialas didžiulis, o ekonominės gerovės sukūrimo pasiskirstymas tolygesnis.
Pagal ekonominius rodiklius esame aplenkę tokias šalis, kaip Portugalija, Ispanija, Graikija, vejamės Italiją. Lietuva pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, skaičiuojant perkamosios galios pariteto principu, siekia 90 proc. ES vidurkio.
Anot Lietuvos Banko, nuo įstojimo į ES 2004 metais iki 2024-ųjų Lietuva pagal ekonominę gerovę pasiekė kažkur 83 proc. nuo euro zonos vidurkio. Prieš 20 metų rodiklis buvo 45 procentai.
Atrodytų gyvenimas gerėja ir visi tai turėtume pajusti ir rankomis ploti. Esame vos ne greičiausiai auganti ekonomika ES ir sėkmingas pastarųjų dešimtmečių ekonomikos augimas šalį turėtų vesti į naujus ateities laimėjimus.
Tiesa, tai labiau statistinė gerovė. Laimės paukštė didelę dalį Lietuvos aplenkė. Remiantis pavasarį skelbtais Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuva vertinama kaip bene didžiausią pajamų nelygybę ES turinti valstybė.
„Eurostat“ duomenimis, atotrūkis Lietuvoje tarp 20 proc. visuomenės narių, uždirbančių daugiausia, ir 20 proc. visuomenės narių, gaunančių mažiausias pajamas, siekė daugiau kaip 6 kartus. Kai ES šis rodiklis yra penki kartai. Didelis pajamų atotrūkis išlieka ir tarp mažiausias ir vidutines ar didesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų.
Pagal pajamų nelygybę atsiliekame ir nuo Lenkijos bei Šiaurės šalių. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, nė vieno Lietuvos regiono BVP vienam gyventojui nesiekia net neturtingiausių Šiaurės šalių regionų lygio.
Anot Lietuvos Banko, toliau artėti prie turtingesnių Vakarų valstybių bus sudėtinga. Dabar pagal ekonominę gerovę Lietuva pasiekė apie 83 proc. euro zonos vidurkio. Likusius 17 proc. iki euro zonos pragyvenimo lygio vidurkio šaliai gali tekti eiti ilgus 15 metų.
Maždaug trečdalis šalies gyventojų neturi pakankamai santaupų. Ištikus nenumatytam gyvenimo atvejui, žmonės neturi atsidėję nė 400 eurų santaupų. Vadinasi, jie gyvena pastovioje įtampoje. Apie 36 proc. pensininkų šalyje gyvena skurde.
Be to, nuo Suomijos, Švedijos ir Danijos atsiliekame ne tik darbo užmokesčiu, bet ir inovacijų, žalumo skatinimu.
Vilniaus apskrities proveržis turtingiausių Baltijos šalių reitinge yra snobiškas pasipuikavimas, bet mažai ką reiškiantis dalykas. Iš dalies Vilnių į priekį stuma tai, jog tai sostinė.
Čia visos pagrindinės valstybinės institucijos, ministerijos. Daug tarnautojų su gerais atlyginimais. Jiems gyvenimas pavyko. Gaunasi dvi Lietuvos: savimi patenkinto Vilniaus Lietuva ir likusi šalies dalis.
Šios dvi Lietuvos ryškiausiai pastebimos rinkimų metu. Kai balsavimo rezultatai rodo: Vilnius principingai skirtingai balsuoja nei likusi Lietuvos dalis.
Įtakingas britų leidinys „Economist Intelligence Unit“ Lietuvą 2022 metais įvardijo kaip ydingą demokratiją (angl. flawed democracy). Pagal demokratijos indeksą Lietuva užėmė 39 vietą.
Užimama vieta pablogėjo, palyginti su 2020 metų rezultatais. Klasifikavimas rodo, kad nors Lietuva išlaikė tam tikrus demokratijos elementus, jos demokratinė sistema turi reikšmingų trūkumų.
Turtingiausias visuomenės sluoksnis turi didžiulę įtaką šalies politiniame gyvenime. Sistema tampa iškreipta. Turtingieji veikia politinę sistemą savo interesų labui, o paprastiems gyventojams svarbūs klausimai atsiduria politinės darbotvarkės paraštėse.
Turint dvi Lietuvas visuomet galima pasitelkti statistiką ir bent skaičiais parodyti, jog viskas gerai. Tiesa, realybėje bus paslėptas didžiulis susisluoksniavimas ir milžiniškos problemos. Bet statistiškai viskas bus – gražu.