Po dviejų Europos žemyną nuniokojusių karų R. Šumanas galvojo apie taiką ir jos užtikrinimą. O taikos garantu jis visų pirma matė stiprią ir vieningą pramonę. Tuomet tai buvo anglies ir plieno pramonė, nes būtent šios sritys dominavo stipriausių valstybių – Prancūzijos ir Vokietijos – ekonomikose. R. Šumanas numatė, kad „šitaip bus paprastai ir sparčiai suvienyti interesai, o tai yra būtina, norint sukurti bendrą ekonomikos sistemą; tai gali būti tarsi mielės, iš kurių gali išaugti platesnė ir prasmingesnė ilgą laiką dėl kruvinų priešybių atskirtų valstybių bendrija.“
R. Šumanas buvo teisus. Anglies ir plieno pramonių sujungimas tapo tik pradžia platesniam ekonomikų sujungimui ir vieningos rinkos atsiradimui, kurie savo ruožtu palaipsniui paskatino artimesnę Europos valstybių politinę sąjungą, kurią ir vadiname Europos Sąjunga (ES), o Vilniaus universiteto rektorius istorikas Rimvydas Petrauskas taip taikliai pavadino Europos Unija – tikiuosi, kad pavadinimas prigis.
Tačiau grįžkime prie vieningos rinkos. Ką šis terminas reiškia? Jis reiškia, kad, nors esame 27 nepriklausomos valstybės narės, siekiame sukurti tokią teisinę situaciją, kad versle būtų galima veikti kiek įmanoma panašiau į vieną valstybę. Tai suteikia papildomos galios Europos Sąjungos ekonomikai – skaičiuojama, kad be ES vieningos rinkos kiekvienas ES pilietis negautų vidutiniškai 840 eurų pajamų per metus.
Vieninga rinka labai svarbi Lietuvai. Nors mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) bendrame ES katile yra mažesnis nei pusė procento, nemažai daliai užsienio partnerių mes esame vartai į visą ES, kitaip tariant, per mūsų mažą šalį galima pasiekti visą 100 procentų ES. O tai – 440 mln. gyventojų rinka, kurios BVP bemaž 18 trilijonų eurų. ES šiuo metu turi daugiau kaip keturiasdešimt laisvosios prekybos susitarimų su daugiau kaip 70 pasaulio šalių – didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos susitarimų tinklą. Kitaip tariant, ES laisvosios prekybos susitarimai siekia daugiau kaip trečdalį pasaulio. Tai reiškia, kad iš Lietuvos ir per Lietuvą dėl vieningos ES rinkos galima lengvai pasiekti bene pusę pasaulio.
Tad vieninga rinka yra didelė Lietuvos ir Europos ekonominė stiprybė. Jos gilinimui ir stiprinimui visada buvo skiriamas didelis dėmesys. Tačiau barjerai tarp valstybių išlieka. Ryškiausias pavyzdys – paslaugų bendroji rinka, kuri savo laisvumu ir judrumu labai atsilieka nuo bendrosios prekių rinkos.
Ką tik buvo parengtas didelis raportas dėl vieningos rinkos konkurencingumo. Jį parengė Enrico Letta, buvęs Italijos ministras pirmininkas. Dar vieną rengia Mario Draghis, buvęs Europos Centrinio Banko pirmininkas, tas pats, kuris savo laiku išgelbėjo eurą. Abu šie raportai suformuos pozityvią ES konkurencingumo didinimo darbotvarkę ateinančiam Europos Parlamentui, todėl laukia sunkus darbas šiuos pasiūlymus perkelti į Europos teisės aktus ir kuo greičiau įgyvendinti.
Kodėl to reikia? Nes ėmėme gyventi epochoje, kurioje privalome būti raumeningi. Jei tokie nebūsime, pralaimėsime šiame negailestingos geopolitinės konkurencijos pasaulyje. Raumenų auginimui reikalinga stipri pramonė ir verslas. O jų stiprumui užtikrinti būtina pašalinti bet kokius finansavimo ir reguliavimo neefektyvumus. Na, ir galutinai pakeisti požiūrį į pramonę ir verslą. Lietuvoje jis vis dar dvejopas: dar ir šiandien pasitaiko tokių, kurie į savo šalies verslininkus ar pramonės atstovus žiūri kaip kokiais sovietiniais laikais, suprask – visi jie spekuliantai, išnaudotojai. Nors išties verslas, su nedidelėmis išimtimis, ir yra mūsų geopolitinių raumenų auginimo mielės.
***
Marius Vaščega yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, iki birželio 9 dienos nemokamose atostogose, nes kartu su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašu dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.