Visos Europos Sąjungos gynybą kartu.
Nuo pat įkūrimo Europos Sąjunga bręsta kaip nuolatinių krizių pasekmė. Krizės jai suteikia gebėjimą judėti į aiškesnę formą ir tapti subjektu atskirose srityse. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra krizė, kuri turi ES padaryti geopolitine žaidėja. Nes Rusijos pergalė būtų dabartinės Europos Sąjungos pabaiga.
JAV išgyvena identiteto krizę ir tuo pačiu sąmoningai keičia savo vaidmenį pasaulyje. Jai tiesiog nebenaudinga palaikyti po Antrojo pasaulinio karo sukurtą pasaulio tvarką. Nesvarbu, kas bus naujas valstijų prezidentas – šalies politinis elitas ir visuomenės prioritetai nebus Europa.
Kinija su Rusija, supratusios 2008 metų finansų ir vėliau ekonominę krizę kaip signalą, kad Vakarų hegemonija baigiasi, nuo tos dienos sistemingai ir vis ryškiau griauna pasaulį, kuriame Europa jautėsi pasaulio žemėlapio viduryje. Europai jos numačiusios nedidelio Eurazijos žemyno pakraščio, turinčio šio objekto teises, ateitį.
Kur dar ateinanti dirbtinio intelekto ir kvantinė revoliucija, kurioje Europa, vis panašiau, negebės būti žaidėja.
Visa tai verčia Europos Sąjungą suprasti, kad arba dabar sulauksime ryžtingų žingsnių saugumo srityje, arba tiesiog nebebus ką ginti.
Euro obligacijos šiuo atveju yra atsakymas užkuriant ES pramonę ginkluotės ir saugumo srityje, kas verstų šalis nares glaudžiau bendradarbiauti ginklų gamybos srityje, tuo pačiu turint įrankį šalims labiau specializuojantis, taip sutaupant laiko ir resursų.
100 milijardų suma pasauliui nusiųstų signalą, kad Europa bunda. Tai būtų signalas verslui apie Sąjungos ambiciją. Kad mes suprantame rizikas ir kad turime politinės valios ją spręsti.
Tuo pačiu nereikia apsigauti. Klausimų yra ir dėl dabar patiriamų išlaidų. Europos narių išlaidos gynybai šiais metais sieks 380 milijardų JAV dolerių. Kartu su JAV tai daugiau nei trilijonas kasmet. NATO šalims kasmet po trilijoną išleidžiant gynybai, ganėtinai keistai skamba kalbos apie negebėjimą padėti Ukrainai ginklais, nes „atsargų sandėliai baigiasi“. JAV atveju atsakymas gali būti prioritetai – didelė dalis šios sumos padalijama platiems JAV interesams visame pasaulyje. Tačiau kas kasmet suvalgo 380 milijardų Europos Sąjungos šalyse? Palyginimui – Rusijos karo biudžetas (bent jau oficialiai) šiais metais sudaro 84 milijardus.
Šis obligacijų išleidimo žingsnis padėtų ir santykiuose su būsima JAV administracija, nepriklausomai kuris iš kandidatų taptų naujuoju prezidentu. Nei Joe Bidenas (jeigu demokratai nepasiūlys naujo kandidato) nei Donaldas Trumpas negebėtų atsakyti JAV verslui sudalyvauti tokio finansinio dydžio projektuose. Dabar realesnė D. Trumpo pergalė ir šio aplinka, kuri turėtų lemti jo užsienio politikos formavimą jo administracijoje, signalizuoja, kad D. Trumpo žinutė Europai būtų aiški: jeigu jums rūpi – mokėkit. 100 milijardų priežasčių demonstruojant, kad mums rūpi.
Bet kokiu atveju, šios obligacijos neturėtų būti panacėja, leidžianti nespręsti ir kiekvienos Sąjungos narės saugumo iššūkių ir individualiai. Lietuvos atveju tai dabar vykstančios diskusijos dėl politinės valios susitariant dėl gynybos finansavimo.
Niekas mumis nepasirūpins, jeigu savimi nepasirūpinsime patys.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.