Referendumų paskirtis – spręsti SVARBIAUSIUS šalies valdymo klausimus. Tai svarbus demokratijos įrankis, bet naudojamas neatsakingai gali atsisukti prieš pačią demokratiją.
Yra klausimai, kuriuos galima spręsti tik referendumu. Tik referendumu gali būti keičiamos, Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“, nuostatos.
Dviguba pilietybė yra būtent toks klausimas, kurį išspręsti galima tik referendume. Daug jėgų išeikvota bandymams dvigubą pilietybę išplėsti įstatymais, bet Konstitucinis Teismas tiek pat daug kartų pasakė, kad galima tik referendumu.
Bet yra klausimai, kurių sprendimas patikėtas Tautos mandatą, demokratiniuose rinkimuose, gavusiems Seimo nariams.
Nesinaudojimas suteiktais įgaliojimais, o bandymas inicijuoti referendumus pačiais įvairiausiais klausimais, pirmiausia prilygsta atsakomybės vengimui ir kuria prielaidas nežabotiems populistiniams siūlymams. Tokiomis iniciatyvomis naudojasi, ar netgi prie jų inicijavimo prisideda, priešiškos išorės jėgos.
Pats didžiausias išorės priešiškų jėgų interesas – menkinti demokratiją, kurstyti visuomenės nepasitikėjimą Valstybe ir demokratinėmis institucijomis bei kelti sumaištį visuomenėje. Taikiniu išlieka mūsų energetika, narystė ES ir NATO.
Sumaištį kelti būtų lengviau, jei pavyktų išmušti konstitucinius saugiklius. Nuolat atsiranda bandymų sumažinti 300 tūkstančių parašų kartelę referendumams inicijuoti. Tokių iniciatyvų pasigirdo ir iš, po „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ vėliava ar priedanga veikiančių, struktūrų.
Apie kartelės mažinimo referendumą prakalbo ir R. Karbauskis pasišovęs organizuoti tris referendumus ir tai pateikė kaip reakciją į Baltarusijos vykdyta teroristinę lėktuvo pagrobimo operaciją. Referendumams Karbauskis silpnybę jaučia. Ne prie vieno kontraversiško likimo yra prisidėjęs įvairiais būdais.
Priminsiu tris labiausiai prieš nacionalinius interesus nukreiptus. Du iš jų rinkiminiais metais paskelbė Seimas, vienam – buvo surinkti 300 000 piliečių parašų.
1. 2008 m. referendumas dėl Ignalinos Atominės elektrinės darbo pratęsimo. Lietuva stodama į ES buvo įsipareigojusi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tad klausimo inicijavimas pratęsti darbą – vienas rimtesnių pabandymų padrebinti mūsų jaunos narystės ES pamatus. Parašų iniciatoriai reikiamo kiekio nesurinko, tai jiems į pagalbą atėjo tuometinis Seimas, kuris paskutinę minutę, 2008 m. liepos 14 d., kartu su rudenį vykusiais Seimo rinkimais, paskelbė referendumą. R. Karbauskis referendume agitavo už elektrinės darbo pratęsimą – t.y. už vieno esminio mūsų įsipareigojimo nevykdymą. Gerai, kad referendumas neįvyko.
2. 2012 m. referendumas dėl Visagino Atominės elektrinės. Veikta beveik identiškai pagal išbandytą 2008 m. precedentą, tik šį kartą sėkmingiau. Šis referendumas, kaip ir 2008 m., paskelbtas liepos mėn, kai iki rinkimų buvo likę vos trys mėnesiai. R. Karbauskis šiame referendume griežė ne paskutiniu smuiku ir aktyviai agitavo prieš VAE statybas. Beje, jei 2008 m. jis buvo už Ignalinos pratęsimą, tai jau 2012 buvo prieš naujos statybą. Bendras vardiklis – pasisakyti prieš strateginius Lietuvos tikslus. Šis referendumas yra pavyzdys kaip galima destabilizuoti padėtį. Nes valstybėje jau buvo priimti sprendimai statyti elektrinę ir stiprinti savo energetinį savarankiškumą. Plačioji visuomenė nevisais klausimais gali turėti objektyvias galimybes priimti sprendimus, ypač tais klausimais, kurie reikalauja specifinių kompleksinių žinių. Klausimas dėl VAE buvo vienas tokių. Rezultatai plika akimi matosi už Vilniaus žvelgiant į Baltarusijos pusę kyšančius Astravo bokštus.
3. 2014 m. referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams. Vienas aktyviausių referendumo agitatorių – Ramūnas Karbauskis. Skirta daug jėgų gąsdinti ir bauginti Lietuvos žmones. Referendumas nepavyko, žemę parduoti galima, bet niekas jos nei fūromis nei krovininiais vagonais iš Lietuvos neišvežė ir dangus nesugriuvo. Paslėptas šio referendumo tikslas – vėl klibinti Lietuvos narystės ES pamatus. Ką daugiau galėjo reikšti reguliavimo siūlymas, jei stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti parduoti žemės užsieniečiams? Beje, ta pati iniciatyvinė grupė, rinkusi parašus dėl draudimo žemę pardavinėti užsieniečiams, siūlė referendumui sušaukti reikalingą kartelę leisti iki 100 000 piliečių parašų.
Iš Darbo partijos pasigirsta siūlymų, kad referendumai turėtų būti organizuojami dėl vertybinių klausimų. Ar tai reikštų, kad šalyje būtų vietos tik referendumu patvirtintų vertybių išpažinėjams?
Referendumas – demokratijos instrumentas svarbiausiems Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimams spręsti, bet neatsakingas šio įrankio naudojimasis gali pridaryti neatitaisomos žalos.
Mes, politikai, užuot kratęsi atsakomybės, turime spręsti tuos klausimus, kuriems turime įgaliojimus. Ne dangstytis po referendumais, apklausomis ar prezidentinėmis Tautos asamblėjų steigimo iniciatyvomis, kildinamomis dar nuo R. Pakso prezidentavimo laikų.
Seimo nariai negali išspręsti dvigubos pilietybės klausimo. Reikia referendumo. Šio klausimo sprendimas įrašytas tiek valdančiosios koalicijos sutartyje, tą siūlo ir opozicinės partijos. Nors 2019 m. bandymas nebuvo sėkmingas, viltį teikia, kad skirtingų politinių jėgų atstovai šį klausimą kelia iš naujo. Ties juo ir reikėtų telkti jėgas, ypač jei ši iniciatyva turi potencialo vienyti, o ne skaldyti
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.