Kodėl vertinu šią mokesčių reformą kaip pavojingą smūgį Lietuvos ekonomikai ir silpniausiems? Individualioje veikloje dirbantiesiems mokesčiai didinami labiausiai. Jiems apsiginti sunkiausia ir dėl to juos vertinu kaip silpniausius bei kartu kūrybingus, darbščius žmones. Kartu nepamirškime to, kad Lietuva šiuo metu išgyvena rimtą krizę įvairiuose sektoriuose, kurie buvo ekonomikos garvežiai: mažėja perkrovos skaičiai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Lietuvos gamybos pramonė jaučia vis stipresnius nuostolius dėl nutrūkusių verslo ryšių su Kinija, žemės ūkio ir kitų sektorių atstovai sunkiai pergyveno žiemą dėl drastiškai išaugusių dujų, elektros kainų, smulkiojo verslo atstovai vis dar nėra atsigavę po COVID-19 pandemijos uždarymų. JAV ir Europos bankai pavojingai balansuoja ties rimtos krizės riba. Štai tokiame kontekste pasirodo dabartinė valdančioji dauguma su mokesčių pakeitimų pasiūlymais, kurie daugumai verslo atstovų iš esmės pakeis situaciją. Ypač skaudžiai pokyčius pajus smulkiojo verslo atstovai, kurie yra įregistravę individualią veiklą ar veikia su verslo liudijimu.
Kas paslėpta po „Gyvulių ūkio“ naikinimu?
Kaip jau minėjau, pagal planuojamą mokestinę pertvarką, mokesčiai žymiai didės individualia veikla užsiimantiems asmenims, ir nesvarbu, ar tai yra tik papildoma veikla, ar pagrindinis žmogaus pajamų šaltinis. Dirbantiesiems individualiai pagal planuojamus pakitimus sumažėtų numatomų sąnaudų dydis – nuo dabartinių 30 proc. iki 20 proc. Taip pat keistųsi pajamų mokesčio tarifai: 5 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) būtų apmokestinama perpus mažesnė suma nei dabar – 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu viršutinė tarifo riba padidėtų nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc. Verslo liudijimų turėtojams taip pat bus gerokai didinami mokesčiai. Jiems fiksuotas apmokestinimas vietoje dabartinio iki 45 tūkst. eurų per metus galiotų daugiau ne perpus mažesnėms pajamoms – iki 20 tūkst. eurų. Mokestiniai pokyčiai grindžiami prielaida, kad tokiu būdu atsiranda progresyvumas, kurio trūksta mūsų finansinėje sistemoje, siekiant panaikinti tariamą „Gyvulių ūkį“.
Tačiau ar jums ne keista, kad visiškai nekalbama apie mokesčių mažinimą mažiausiai uždirbantiems? Juk viskas turi prasidėti nuo teisingumo atkūrimo ir teisingo pamato. Dabar, vietoje to, kaip spjūvis į veidą sunkiausiai ekonomiškai besiverčiantiems gyventojams pasigirsta siūlymas, kad GPM bus mažinamas didžiausias pajamas gaunantiems asmenims! „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas R. Valiūnas išreiškė kritiką planuojamam individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimo didinimui: „Tai jau daniškas, švediškas mokestis, kuriuos gali taikyti turtingos visuomenės, mačiusios mažai karų arba išvis jų nemačiusios, bet vargu, ar galime taikyti mes.“ Tačiau panašu, kad Lietuvoje norima sulyginti dirbančiuosius pagal darbo santykius bei užsiimančiuosius individualia veikla. Juk pastarieji žmonės patys prisiima visą atsakomybę už save, jų pajamos nėra pastovaus dydžio ir egzistuoja aiški rizika tam tikrais atvejais gauti nulines pajamas.
Nuoseklus „mažųjų“ ir aktyviausiųjų žlugdymo planas Lietuvai
Nenuostabu, kad kitose Europos šalyse gyvenantys lietuviai nerodo didelio noro grįžti atgal į Tėvynę! Tai vyks ir toliau tol, kol smulkiojo verslo vystymui nebus sudaroma normalių bei orių sąlygų. Lietuvoje matome, kad pagal liberalkonservatorių valdžios atliekamus ir planuojamus veiksmus viskas vyksta priešingai. Dėl to, žvelgiant iš pastarųjų kelerių metų perspektyvos, viskas valdžios veiksmuose atrodo nuoseklu ir aišku. Nepamirškime, kad be jokių didelių apribojimų net griežčiausių karantinų metu veikė didieji prekybos tinklai bei centrai, kai mažosios parduotuvėlės buvo uždarytos, nes tariamai jose labiau plito virusas! „Velnias“ čia slypi detalėse – liberalkonservatoriams, matyt, nereikia daug save išlaikančių ir kitiems darbo vietas sukuriančių žmonių, nes tokie žmonės kelia aiškią grėsmę dabartinei valdžiai. Dažnu atveju smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai labiau linkę protestuoti ir ginti savo teises, ką matėme ir praėjusios pandemijos metu. Jie nėra liberalkonservatorių elektoratas. Dėl to lengva ranka imamasi kurti sąlygas, kad tokie žmonės emigruotų iš Lietuvos.
Visai neseniai turėjome pieno ūkių atstovų protestą prie Seimo, kurio metu išgirdome vėl miglotus pažadus ar tiesiog abejingus pasisakymus iš dabartinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko bei premjerės Ingridos Šimonytės. Nebuvo prisiimta jokios atsakomybės realiai spręsti susidariusią kritinę situaciją. Lietuviškas žemės ūkis taip pat nėra prioritetas. Nyderlandų ir kitų šalių ūkininkų patirtis rodo, kad tai yra planingas veikimas, kai smulkius ir vidutinius ūkininkus pakeičia korporacijos. Tokiu būdu jos ima valdyti žemės ūkio išteklius bei didina kontrolę visuomenei.
Bankų JAV ir Europoje nestabilumo pasekmės mūsų valstybei
Nereikia pamiršti, kad JAV nuvilnijusi bankų bankrotų krizė, kurios metu žlugo du stambūs bankai, tokie kaip „Silicon Valley Bank“ (16-tas pagal dydį JAV bankas) ir „Signature Bank“, jau beldžiasi ir į Europą. Ant žlugimo ribos neseniai buvo atsidūręs vienas didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“. Jo akcijų vertė buvo nusmukusi net 64 proc., tačiau šį banką išgelbėjo jį perpirkęs kitas didžiausias šalies bankas UBS. Tad ar tikrai esame tokie saugūs ir garantuoti dėl Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų finansinio stabilumo?
Iš TV ekranų įvairūs sistemą ginantys ekonomistai ir politikai viešai pavyzdingu unisonu mus ramina ir sako, kad jokia bankų krizė mums negresia. Pasaulinių ekspertų prognozės (Nouriel Roubini, Pasaulio ekonomikos forumo, Harvardo universiteto mokslininkų, Bloomberg, Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos Komisijos...) Vakarų šalių ekonomikai skamba visai kitaip. Jie perspėja apie artėjančią istorinio dydžio ekonominę krizę ir galimą visuotinę bankų griūtį. Gerai Lietuvoje žinomo investuotojo bei verslininko Iljos Laurso teigimu, girdint politikų raminančius balsus kaip tik reiktų suklusti, nes dažnu atveju apie bankus ištikusias problemas stengiamasi nekalbėti iki pat paskutinės minutės! Bankinio sektoriaus problemos gali pasiekti ir Lietuvą.
Būtent šiuo įtemptu laikotarpiu mūsų dabartiniai valdantieji ketina pabloginti Lietuvos ekonominę situaciją su neatsakingais bei žalingais mokesčių reformos sprendimais. Kyla klausimas: ar atlaikys tiek iššūkių šiuo metu ant prarajos ribos balansuojanti Lietuvos ekonomika!?
Ar mūsų vėl laukia „sodybų tuštėjimo“ metas ir tolesnis skaudus Lietuvos nykimas?
Akivaizdu viena, kad planuojama mokestinė reforma tik pagilins dabartinę Lietuvos ekonominę krizę bei paskatins dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos! Skaudi realybė mūsų mažai šaliai ir nykstančiai tautai. Jau seniau išvykusiems tai tikrai nesuteiks papildomų paskatų grįžti į Tėvynę. Prisiminkime, kaip 2009 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė savo naktinėmis mokesčių reformomis jau privertė palikti Lietuvą šimtus tūkstančių gyventojų. Panašu, kad analogiško scenarijaus galime sulaukti ir dabar. Prof. Boguslavas Gruževskis, remdamasis demografine analize, prognozuoja drastišką gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje. Pasak jo, iki 2035 metų mūsų šalis gali netekti apie 500 tūkstančių gyventojų. Tam įtaką daro ir emigracija, ir amžiaus struktūros deformacijos: mažėja gimstamumas, vyresni žmonės išmiršta.
Lietuvių grąžinimas į Tėvynę teliko gražūs tušti šūkiai. Dabar jau garsiai šnekama, kad reikia imigrantų ir tik imigracija išspręs mūsų būsimas ekonomines ir demografines problemas. Seime globalistinių pažiūrų parlamentarai jau viešai sako, kad „lietuvių“ filipiniečių ar iš kitur atvykusiųjų vizija – tai puiki ir kone vienintelė reali ateities perspektyva. Kyla pagrįsti klausimai: kam ir kodėl taip būtinai reikia, kad Lietuva sunyktų ir joje neliktų lietuvių!? Kas diriguoja ir vadovauja šiam procesui? Kam tai naudinga? Kodėl tokius sprendimus režisuojanti „nematoma ranka“ jaučiasi tokia galinga ir nieko nebijanti? Ar prezidentas Gitanas Nausėda vetuos teisinius mokesčių pakeitimus ir imsis aktyvių veiksmų, aiškiai matydamas, kad ši reforma niekuo neprimena jo žadėtos gerovės valstybės bei socialinio teisingumo!?
Paskutinis klausimas kiekvienam iš mūsų: ar tai jau galutinio „lūžio taškas“ ir aktyviausia Lietuvos visuomenės dalis tyliai pasirinko nebūtį, ar vis tik ši mokesčių reforma bus stabdoma demokratinėse šalyse įprastomis teisiškai leistinomis visuotinių taikių protestų priemonėmis!?
Nuorodos į pasaulio ekonomistų ir įvairių žinomų organizacijų prognozes:
3) Harvardo universiteto mokslininkai įspėja apie galimas grėsmes JAV ir pasaulinei ekonomikai 2023 m.
5) Tarptautinis valiutos fondas įspėja, kad blogiausia dar priešakyje
6) Europos Komisija savo naujosiose ekonominėse prognozėse mato pakankamai grėsmių (infliacija, aukštos išteklių kainos) ES ekonomikai
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.