Istorija rodo, kad net partijų viduje būna aštrios, net karingos diskusijos ir susitarti dažnai labai sunku. Dėl to toks sprendimas nėra įmanomas ir Seime šiuo metu tokių svarstymų net nevyksta. Vis tik gudrūs ir patyrę Seimo nariai, kurie negali pasigirti visuomenės plačiu palaikymu ir meilė sukūrė gelbėjimosi planą. svarbūs siūlymai.
Klastingas socdarbiečių, Puteikio ir liberalų planas, siekiant bet kokia kaina „sėdėti“ kitame Seime
G. Kirkilo socialdarbiečiai, N. Puteikio centristai ir S. Gentvilo liberalai siekia palengvinti sau pateikimą į kitos kadencijos Seimą. Visuomenės nuomonės apklausos yra negailestingos ir jose socdarbiečiai bei Centro partija surenka apie 2 proc. nuo apklaustų žmonių. Nuo dalyvavusių rinkimuose būtų kiek didesnis procentas. Dėl to jiems yra gyvybiškai svarbu sumažinti patekimo į Seimą barjerus partijoms, nes tai lems jų išlikimą arba išnykimą iš politinės arenos. Manipuliuojant statistika ir prisidengiant menamu kilniu siekiu išplėsti demokratijos ribas šalyje bei geriau atstovauti žmonėms yra paprasčiausiai ciniškai meluojama.
Seime buvo pateikti 2 siūlymai mažinti pateikimo į Seimą barjerą politinėms partijoms. N. Puteikis siūlo atlikti drastišką mažinimą iki vos 3 proc., kas užtikrintų patekimą į Seimą jo vadovaujamai partijai. Jis grįžo į valstiečių žaliųjų frakciją ir kartu su G. Kirkilo socialdarbiečiais nuosekliai spaudė R. Karbauskį, kad palaikytų šiuos pakeitimus. Juk biudžeto priėmimui reikia balsų – idealus metas politiniam šantažui. R. Karbauskis palūžo ir išsakė viešą palaikymą būtent šiam siūlymui. Nors šiam siūlymui svarstymo stadijoje pritrūko vos 4 balsų, bet prie jo priėmimo stadijoje Seime dar žadama sugrįžti ir tikrai nėra aišku kuo tai pasibaigs.
Kitas siūlymas – pateiktas S. Gentvilo liberalų. Juo siūloma patekimo į Seimą kartelę nuleisti nuo 5 iki 4 procentų. Atsarginis variantas, bet jo pilnai pakaktų pačių liberalų patekimui į būsimą Seimą ir suteiktų kiek realesnių vilčių kitiems. Šiam siūlymui svarstymo stadijoje buvo pritarta.
Tad politinis cinizmas triumfuoja visu savo gražumu – partijos balsuoja už siūlymus, kurios lemia jų išlikimą ir politinę ateitį. Čia esminė problema tame, kad visiškai negalvojama kaip tokie siūlymai paveiktų politinį valstybės stabilumą.
Visose Europos šalyse, turinčiose mišrią rinkimų sistemą, barjeras yra 5 proc.
Esu Seimo narys, bet esu ir politologas. Dėl to kviečiu įsiklausyti į mano argumentus, kuriuos išsakiau per Seimo posėdį. Mūsų nepriklausomybę pirmoji pripažinusi Islandija turi 5 proc. barjerą ir yra pavyzdinė parlamentinės demokratijos šalis. Į jos naujos konstitucijos kūrimą galėjo įsijungti visi norintys šalies piliečiai. 5 proc. – tai yra vokiškasis standartas.
Vis tik, ar galima lyginti Lietuvą ir kitas proporcines rinkimų sistemas turinčias šalis? Juk jose parlamento nariai yra renkami tik pagal partijų sąrašus. Atsakymas aiškus. Galima. Nors mūsų rinkimų sistema mišri – 70 Seimo narių renkame grynai pagal proporcinę sistemą. Kiti politologai taip pat su tuo sutinka.
Daugiausiai šalių Europos Sąjungoje (per 10) turi 5 proc. barjerą proporcinėse rinkimų sistemose: mūsų kaimynai Lenkija, Latvija, Estija bei kitos ES šalys – Belgija, Kroatija, Slovakija, Vengrija, Vokietija, Rumunija.
Klastingo plano autoriai nutyli vieną esminį faktą – Lietuvos rinkimų į Seimą sistema yra MIŠRI. Mes net 71 Seimo narį renkame vienmandatinėse apygardose. Visose ES šalyse, kurios turi mišrią rinkimų sistemą – barjeras partijoms 5 proc. Tokių šalių yra iš viso tik 4: Vokietija, Vengrija, Rumunija Lietuva.
Darbo partija praeitus rinkimus turėjo visas galimybes, bet nesurinko 5 proc. Dėl to tokie pakeitimas mano atstovaujamai partijai nekenktų, bet Lietuvos valdymo sistemą panardintų į chaosą ir dėl to jaučiuosi atsakingas vertinti siūlomus pakeitimus kaip ekspertas, o ne remdamasis emocijomis ir norėdamas įtikti žmonėms.
Kodėl Lietuvai patekimo į Seimą barjero sumažinimas iki 3 proc. grėstų politiniu chaosu?
Valstybių parlamentinė raida skirtinga. Lietuvos atveju tikrai gresia parlamento fragmentacijos didėjimas. Pas mus fragmentacija ir taip yra didesnė negu yra įprasta stabiliose Europos Sąjungos šalyse. Dėl to 3 proc. barjero atsiradimas sąlygotų dar didesnį politinį nestabilumą ir chaosą Seime. Bus daugiau partijų Seime ir koalicijoje. Dabar valdančią koaliciją sudaro 4 partijos. Priėmus pakeitimus jų bus 6. Susitarti dėl valstybės valdymo ir koalicijos taptų ypatingai sudėtinga. Dėl to teks keisti ir mažinti frakcijų dydžius.
Mėgstu viską pateikti remdamasis kitų šalių pavyzdžiais. Atsiras oponentų, kurie nesutiks ir klaus, kodėl atsiradus daugiau partijų Seime bus sunkiau suformuoti valdančiąją koaliciją? Pateikiu
Izraelio pavyzdį. Tenai yra 3,25 proc. barjeras partijų pateikimui į 120 vietų turintį Knesetą. Šiuo metu ten eilinį kartą nepavyko suformuoti vyriausybės nei opozicinio bloko lyderiui Benny Gantzui, nei Likud lyderiui premjerui Benjaminui Netanyahu. Gresia net treti rinkimai per metus!
3 proc. barjeras Europoje taip pat yra tik politiniu stabilumu labiausiai nepasižyminčiose šalyse – Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje. Visose jose nuolat griūva vyriausybės, o po to iš naujo sunkiai pavyksta suformuoti valdančias koalicijas ir dažnai tenka rengti išankstinius rinkimus į parlamentą. Tad scenarijus visose šalyse yra panašus. Lietuvoje situacija būtų dar sudėtingesnė, nes turime ir vienmandatinės apygardas. Tad skirtingų politinių jėgų atstovų gausa bei nuomonių mozaika būtų dar didesnė, o susitarimo galimybės priimant sprendimus ženkliai sudėtingesnės. Reali perspektyva – dažni išankstiniai rinkimai.
Žmonės nenori atsisakyti vienmandatinių apygardų ir rinkti Seimo narius vien per partijų sąrašus
Akivaizdu, kad galėtume keisti rinkimų sistemą iš esmės, jei būtų atsisakoma vienmandatinių apygardų. Aš, kaip ir dauguma šalies žmonių, tokiems siūlymams nepritariu. Pasisakau už vienmandatinių apygardų išsaugojimą ir nenoriu Lietuvą panardinti į politinį chaosą. Esu išrinktas vienmandatinėje Aleksoto-Vilijampolės apygardoje Kaune ir nuolat bendrauju su savo rinkėjais, patariu ir padedu spręsti jiems iškilusias problemas.
Tie Seimo nariai, kurie patenka į Seimą per sąrašą – tokio artimo ryšio su žmonėmis ir tiek atsakomybės prieš juos neturi. Tad manau, kad mūsų rinkimų sistema yra subalansuota ir gera. Barjero keitimas į 4 proc. yra mažiau kenksmingas. Vis tik daugiausiai logikos jis turėtų tik tada, jei atsisakytume mišrios rinkimų sistemos. Dabar toks barjeras yra Austrijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje ir Slovėnijoje, bet visose jose yra taip Lietuvos žmonių nemylima proporcinė rinkimų sistema, kai parlamento nariai yra renkami į Seimą tik per partijų sąrašus.
Visiškai jokio barjero Europoje nėra proporcines rinkimų sistemas turinčiose nykštukinėse Maltoje ir Liuksemburge bei istoriškai išskirtiniu politiniu stabilumu pasižyminčiose šalyse – Šveicarijoje ir Suomijoje.
Ar Lietuva yra tokia šalis? Akivaizdu, kad ne. Tad barjerų mažinimas yra politiškai naudingas tik tiems, kurie kurpia klastingus planus ir bijo nepatekti į Seimą bei nesugeba sąžiningai pritraukti rinkėjų pakankamo palaikymo! Konkuruoti dėl žmonių palaikymo reikia savo atliktais darbais, programiniais ir įstatymų projektų siūlymais. Dėl to klastingiems planams pritarti negaliu, bet kviečiu visus ramiai įvertinti, ar tokie emocingai pateikiami siūlymai būtų naudingi mūsų valstybei?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.