Ar tikrai nedideli kiekiai narkotikų nepavojingi ir dekriminalizacija nepadėtų nusikaltėliams?
Pavyzdžiui, Lietuvoje nedidelis kiekis kokaino yra 0,2 gramo, iš kurių gali išeiti 4 dozės (viena uostomoji dozė nuo 0,05g). Manoma, kad 0,2-0,5g kokaino, kai naudojama intraveniniu būdu ar įkvepiant – gali būti mirtina. Nedidelis kiekis amfetamino – 0,2 gramo ir taip pat išeina net 4 dozės. Dozavimas ir mirtinas poveikis artimas kokainui. Narkotikus platinantiems labai patogu nešiotis pardavimui po 4 dozes ir sakyti, kad čia jų asmeninėms reikmėms, o policija ir tyrėjai jau tegul vargsta, įtikinėja, kad tai melas. Pamąstykime kartu. Ar tai būtų naudinga narkotikų mafijai ir nusikaltėliams?
Konservatorių lyderiai užmiršo, kas yra krikščioniškos vertybės
Keista ne tai, kad visų rūšių narkotikų dekriminalizavimu užsiima Laisvės partija ir laiko savo vienu iš svarbiausių projektų. Jie atvirai apie tai kalbėjo jau rinkiminės kampanijos metu. Keista ir nesuvokiama labiausiai tai, kad tam pritaria save krikščionimis demokratais vadinančios konservatorių partijos lyderiai premjerė Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis ir dauguma narių. Veidus uždengus medicininėmis kaukėmis ėmė kristi konservatorių kaukės, kuriomis jie dangstosi jau 30 metų ir taip klaidina krikščioniškomis vertybėmis tikinčius Lietuvos žmones.
Kai Seime yra svarstomi ypatingos svarbos klausimai, kiekvienas parlamentaras privalo atsiminti ne tik tai, kad jis turi vaikų, anūkų ir nori jiems gero. Visi 141 turi prisiimti atsakomybę ne tik už savo šeimas, bet už visą valstybę ir jos jaunosios kartos likimus. Kiekvienas, kuris nors kartą lankėsi narkomanijos reabilitacijos klinikoje, turėjo visam gyvenimui suprasti, kokio rimtumo problema yra priklausomybės ir kaip skaudžiai tai smogia ne tik pačiam suklupusiam žmogui, bet ir visai jo šeimai. Būtent tokio pobūdžio švietimo reikia mūsų vaikams ir jaunimui, kai jie pamato, kaip kenčia nuo narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų priklausomi žmonės. Toks ir panašus paveikus švietimas taptų geriausia prevencija, bet valdantiesiems tai nerūpi ir tai vyksta tik aktyvių žmonių iniciatyvų dėka. Jie yra svarbūs, bet vieniši kariai, padedantys nuo narkotikų ir kitų priklausomybių kenčiantiems žmonėms. O kur valstybės reali pagalba?
Atviras kelias laisvam heroino, kokaino, LSD ir kitų narkotikų vartojimui?!
Pereikime prie faktų. Projekto autorių teigimu, norėta dekriminalizuoti visų rūšių narkotines, psichotropines ir psichiką veikiančias medžiagas. Tiesa ta, kad prisidengiant madingu Amsterdamo šūkiu dėl kanapių legalizavimo ir apsimestinio siekio jaunimą išgelbėti nuo teistumo suklydus, bandoma prastumti teisnius sprendimus, kurie atvers kelią laisvam kokaino, amfetamino, LSD ir kitų narkotikų vartojimui. Pirmas nusižengimas užtrauks įspėjimą arba baudą nuo 30 eurų, kuri sumokėjus laiku pavirs 15 eurų bauda. Ar tai tos priemonės, kurios atgrasys jaunus žmones nevartoti narkotikų? Ar įvyks priešingai ir tai taps kvietimu nepergyventi dėl pasukimo į priklausomybes ir gyvenimo klystkelius?
Melas dėl narkotikų nepavojingumo ir jaunimo įgyjamo teistumo
Kriminologas, viktimologas Alfredas Kiškis pateikė mokslu pagrįstus argumentus ir atskleidė Laisvės partijos melą pristatant narkotikų dekriminalizacijos projektą visuomenei. Pirmas melas – tai mitas, kad už žolės suktinukę jaunuoliui atsiranda juoda dėmė biografijoje visam gyvenimui, nes atsiranda teistumas. Ekspertas atskleidė tiesą, kad tai tik baudžiamasis nusižengimas, o teistumas įgyjamas tik už nusikaltimus. Antras melas, kad už žolės parūkymą gresia ilgi metai kalėjimo. Šiuo atveju tiesa ta, kad laisvės atėmimo bausmė už mažą kiekį kanapių be tikslo platinti nėra numatyta.
A. Kiškis įvardino, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik asmenims, kuriems kitos prevencinės priemonės nepadėjo. Atsiranda vis daugiau rūšių narkotikų, kurių vos vieno karto pabandymas sukuria rimtą priklausomybę. Tad bet kokio narkotiko ar psichotropo pirmo karto pabandymo grėsmės nuvertinimas iškart kelia rimtas grėsmes jaunimui ir, pasak eksperto, jau vien diskusijos ir kalbos apie dekriminalizavimą padidino vartojimą. Esu įsitikinęs, kad dabar tapo akivaizdu, jog tas naudinga ne visuomenei, bet narkotikų platinimu užsiimantiems nusikaltėlių tinklams.
Siunčiama aiški žinutė, kad jaunimas skatinamas vartoti narkotines medžiagas!
Tegul pataisų autoriai išdrįsta visiems atvirai pasakyti tiesą: kodėl norima keisti tvarką, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šiandien Lietuvos visuomenėje narkotikų vartojama 2,5 karto mažiau negu Europos vidurkis!? Lietuva taip pat yra viena iš paskutinių Europos Sąjungoje pagal kanapių vartojimą. Akivaizdu, kad tas turėtų signalizuoti, kad dabar galiojančios tvarkos taip drastiškai keisti negalima, nes tą padarius jaunimui nusiųsime klaidingą signalą ir narkotikų vartojimas ims tapti norma. Bus signalas, kad tai yra menkas nusižengimas, o ne rimtas pasekmes sukurianti neteisėta veikla, kurios išdavoje sugriaunama sveikata ir ištisų šeimų likimai.
Kas yra tikroji pagalba suklupus ir kodėl nesekame Suomija ar Austrija?
Kodėl mes nenorime sekti Suomijos, Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos ar Latvijos pavyzdžiu, kuriose yra galimybė baudžiamosios atsakomybės netaikyti, jeigu tokie asmenys sutinka privalomai išpildyti tam tikras sąlygas, o jų veikla nekelia grėsmės visuomenei, yra atsitiktinė, asmeniniam vartojimui. Tos sąlygos apima sutikimą privalomai ne mažiau nei metus laiko dalyvauti reabilitacijos gydymo programose nuo narkomanijos. Tokiu atveju mes iš tikrųjų žmonėms padedame ir gydome, nes jie turi didžiulę motyvaciją gydytis ir spręsti priklausomybės problemas. Išpildžius šias sąlygas nelieka teistumo ir baudžiamosios atsakomybės tokio asmens biografijoje ir jis gali siekti darbo visose srityse bei netrukdomai siekti karjeros tikslų. Tokia tvarka yra reali pagalba suklydusiam ir į priklausomybių liūną įklimpusiam jaunuoliui. Dabartiniai siūlymai tik leidžia taikyti tokį gydymą kaip galimą administracinio poveikio priemonę, bet jokios aiškios teisiškai įpareigojančios tvarkos neturime.
Kodėl visų rūšių narkotikų dekriminalizacijos atmetimas toks svarbus ir būtinas?
Galiausiai dar vienas esminis momentas – baudžiamosios atsakomybės nelieka už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą be tikslo platinti. Akivaizdu, kad teisinėje sistemoje tai atveria didžiules erdves nusikaltėliams piktnaudžiauti šia tvarka ir žaisti kiekiais bei meluoti apie tikruosius tikslus. Kol kas Seime užteko balsų, kad nebūtų palaikytos tokios kenksmingos pataisos. Priešingu atveju pasekmės tikrai atneštų milžiniškos žalos mūsų visuomenės sveikatai ir saugumui.
Narkotikų vartojimas tiesiogiai siejasi su pavojingais kriminogeninės situacijos pokyčiais ir dekriminalizavimą pasirinkusiose šalyse kriminogeninė situacija tikrai blogesnė. Estijoje su narkotikais susijusių įstatymų pažeidimų 100.000 gyventojų tenka 685, o Portugalijoje – 254. Tuo metu Lietuvoje tik 140 pažeidimų (2019 duomenys).
Laimėtas mūšis už jaunimo sveikatą, bet ne karas
Primenu, 2018 metais praėjusios kadencijos Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Šį kartą sunkiame ir ilgame Vyriausybės ir valdančiųjų pradėtame kare su Lietuvos žmonėmis taip pat laimėtas svarbus mūšis dėl jaunimo ir vaikų sveikatos. Tačiau jie taip lengvai nepasiduos. Karas dar nebaigtas, o viena pergalė neleidžia atsipalaiduoti ir tikėtis tokios pat lengvos viso karo pabaigos. Laisvės partija vėl žada teikti šį pataisytą projektą. Tad likime budrūs, saugokime savo vaikus, artimuosius ir neleiskime jiems patikėti lengvabūdiškais valdančiųjų pažadais apie laisvę gyventi, kaip norisi, be atsakomybės. Atsakomybė visuomet yra. Ir geriau, kai ji laiku sustabdo dar nepradėjusį ar tik pabandžiusį nei leidžia nuskęsti sunkioje priklausomybės pelkėje.