Žmogui žalingų įstatymų priėmimas – Laisvės partijos siūloma „laisvė“!?
Laisvės partijos frakcija jau pateikė Narkotikų dekriminalizavimo įstatymo projektą, kuriame – visų narkotikų laikymo legalizavimas (ne tik mažiau kenksmingų kanapių, bet ir tokių narkotikų kaip heroinas, LSD, kokainas ir pan.). Šiam įstatymo projektui, neseniai jau pritarė ir Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybė.
Pavasario sesijos pradžioje pasirodė ir tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymo projektas, pataisa dėl neapykantos kalbos, kuri reikštų bandymą uždėti apynasrį laisvam žodžiui ir kritikai. Tiesa, šį projektą kaip nepabaigtą ir neišdiskutuotą iki galo „laisviečiai“ paskubomis atsiėmė, galimai pabūgę didžiulės neigiamos žmonių reakcijos.
Naujausias pasiūlymas, svarstytas Vyriausybėje ir greitai galintis tapti mūsų gyvenimo dalimi – galimybių pasas, kuris daliai visuomenės apribos galimybes dirbti, keliauti, turėti turiningą laisvalaikį.
Maža to, Laisvės partijos nariai neslepia, kad jie bet kokia kaina jau šį rudenį siūlys Seimui apsispręsti dėl lyties keitimo nepilnamečiams ir suaugusiems įteisinimo Lietuvoje. Jau numatytas planas leisti žmonėms pasikeisti lytį net ir neatlikus chirurginės lytinių organų operacijos ar hormonų terapijos. Užteks deklaruoti, kad jis ar ji jaučiasi esantis ar esanti kitos lyties. Pavyzdžiui, žmogus galėtų likti su turimais lytiniais organais, bet oficialiai taptų kitos lyties atstovu ar atstove, eitų į kitos lyties persirengimo kambarius, tualetus, pliažus.
Projekte numatyta leisti keisti lytį ir nepilnamečiams be tėvų sutikimo! Pirminis siūlymas numato, kad lytį Lietuvoje galėtų pasikeisti paaugliai nuo 16-os metų, o jeigu tėvai pritaria – ir nuo 14-os.
Norima paversti lytį pasirinkimo klausimu!
Gimstama vyru arba moterimi. Lytis yra biologiškai nulemta. Krikščionybė žmogų supranta dar giliau – kaip neatsiejamą kūno ir dvasinės sielos kūrinį. Kiekvienas žmogus nuo pat savo atsiradimo pradžios yra gavęs lytinį tapatumą.
Mokslas įrodė, kad jau nuo pat prasidėjimo, nuo pat zigotos, yra nulemta lytis. Zigota – apvaisinta ląstelė, iš kurios ima augti ir vystytis naujas organizmas – jau yra žmogaus kūnas. Teiginys, kad „žmogus yra ne tame kūne“ yra klaidingas ir genetiškai, ir filosofiškai, ir, žinoma, teologiškai.
Svarbu suprasti – transseksualaus asmens manymas, kad „siela skiriasi nuo kūno“, yra lemiamas tik psichologinių priežasčių, mat nėra jokių mokslinių įrodymų, kad lyties disforijos sindromas turėtų bent kokį biologinį pagrindimą (pagal Amerikos psichiatrų asociacijos išaiškinimą, lyties disforija yra sutrikimas, kuris pasireiškia diskomfortu dėl įgimtos lyties ir noru būti ar tapatintis su kitokia nei genetinė lytimi. Translyčiai asmenys gali jausti norą būti ir dar kitokios lyties, alternatyvios moteriškai arba vyriškai, – aut.pastaba). Neįrodyta, kad žmogus jau gimsta „translytis“.
Tačiau yra mokslinių faktų, rodančių, kad dauguma šių asmenų kenčia nuo negydomų psichologinių problemų, tokių kaip bipolinis sutrikimas, nerimas, šizofrenija, asmenybės elgesio sutrikimai. Kalifornijos universiteto teisės mokyklos Viljamso tyrimų instituto atliktos apklausos rodo, kad 41 % translyčių yra bandę nusižudyti. Prieš svarstant apie lyties keitimą šiems žmonėms reikalinga kvalifikuota psichologinė pagalba, kurią jiems būtina suteikti.
Siekiama lytinės tapatybės genderines „tiesas“ diegti jau ankstyvoje vaikystėje
Svarbu suvokti, kad lytiškumas, jo suvokimas ir priėmimas yra susijęs su psichologine žmogaus savivoka ir labiausiai priklauso nuo auklėjimo bei aplinkos. Vaikas pirmaisiais savo gyvenimo metais dėl netinkamo auklėjimo ar aplinkos įtakos gali netinkamai suvokti savo lytinę tapatybę ir tuomet ima formuotis netinkama lytinė identifikacija.
Pirmieji septyneri gyvenimo metai – pirmas psichoseksualinės raidos etapas, kai vaikas suvokia savo ir aplinkinių lytį, įsitikina jos nekintamumu. Ypač antrieji – ketvirtieji gyvenimo metai yra kritinis periodas, lemiantis ir galimus raidos sutrikimus. Vaikas, anksti suvokęs savo lytį, ima atitinkamai elgtis. Tačiau aplinka (auklėjimas, draugai, švietimas) gali paveikti lytinę identifikaciją. Taigi, nors individas gimsta vyru ar moterimi, bet jo lytinė tapatybė gali būti išmokstama.
Medicininė etika paremta asmens vientisumo principu. Chirurginis lyties keitimas nepateisina sveikų organų pašalinimo taip kaip visumos, tai nėra tapatu gangrenavusio ar vėžio pažeisto organo pašalinimui. Norint suvokti lyties keitimo procesą medicininiu požiūriu, turime įvertinti, kad ši procedūra yra žmogaus kūno žalojimas, nes vyrams atliekama kastracija, formuojami moteriški lytiniai organai, moterims šalinamos krūtys ir gimda. Tuo pačiu skiriamos didelės hormonų dozės, kurios gali sukelti (ir dažnai sukelia) daug šalutinių poveikių. Taip naikinamas vaisingumas, šalinami sveiki ir funkcionuojantys organai.
Pavyzdžiui, Australijoje gydytojai teigia, kad hormonų vartojimas prilygsta eksperimentavimui, toks metodas nėra paremtas jokiais moksliniais faktais. Šalininkai tuo tarpu mano, jog, pradėjus vartoti moterims skirtus hormonus, išsispręs visos translyčio asmens emocinės problemos, nors mokslas nerado jokių įrodymų, kad tai veikia.
Genderinių „tiesų“ kišimas vaikams į galvas per švietimų sistemą yra Laisvės partijos ir panašių neoliberalių, neokomunistinių politinių jėgų siekiamybė ir svajonė. Vaikai ir jaunimas yra tokiu būdu programuojami, kad viską galima, pasirinkti keisti tapatybes kaip kompiuteriniame žaidime – normalu. Taip sugriaunami daugybės jaunų žmonių gyvenimai.
Kas vyksta pasaulyje?
Vis labiau pastebima tendencija, kad lytį pasikeitęs asmuo po kurio laiko pradeda gailėtis savo sprendimo ir bet kokia kaina nori „sugrįžti“ į savo prigimtinę lytį. Štai Australijoje 14-os metų berniukas dvejus metus pavartojęs mamos hormonus estrogenus persigalvojo ir norėjo žūtbūt sustabdyti virtimo į mergaitę procesą, kurį pradėjo būdamas 12-os metų.
„Mano kūnas po truputį panašėjo į mergaitės ir, nors to tuo metu labai norėjau, tai nepadėjo, – sakė jis. – Mintyse gali įsivaizduoti, ką reiškia būti berniuku ir mergaite, tačiau kai tai tenka patirti iš tikrųjų, realybė skiriasi nuo to, ką įsivaizdavai.“
Berniukui užaugo plaukai ir pradėjo formuotis krūtys. Jis pažiūrėjo mamai į akis ir tarė: „Nežinau berniukas aš, ar mergaitė. Tikriausiai suvokiau, jog laimingas galiu būti ir visiškai nepakeitęs savo išvaizdos.“
Tyrimų duomenys rodo, kad JAV nuo 77 iki 94 procentų jaunų asmenų, kuriems diagnozuotas lyties sutrikimas, ateityje nebelaiko savęs transseksualiais. Kitaip sakant, jauni žmonės iš šios būklės išauga. Nusikalstama juos link to stumti jau vaikystėje.
Tuo tarpu pirmą kartą 2013 m. į Bavarijos parlamentą išrinktas M.Gansereris, prasidėjus antrajai kadencijai, 2019 metų pradžioje pripažino, kad laiko save moterimi, ir pasivadino Tessa Ganserer. Dabar nešioja sukneles, palaidinukes ir peruką. Maža to Vokietijos parlamentaras yra vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus. Visa tai be jokių medicininių intervencijų, žmogus tiesiog pasijautė esąs moterimi ir dabar reikalauja įstatymo pakeitimų lyties keitimo supaprastinimui.
Kitas pavyzdys iš Didžiosios Britanijos, kur Louise ir Nikki Draven šeimoje, jos nariai gali pasirinkti lytį. Net ir savo sūnaus jie nevadina berniuku. Berniuko mama, nors ir gimė vyru, vartoja hormonus ir ruošiasi tapti tikra moterimi. Berniuko tėtis – panseksualas, kartais save priskiriantis prie moterų, kartais prie vyrų.
„Nenorime būti tokiais, kokiais mus laikė nuo pat gimimo, – sakė Nikki. – Taip pat nenorime, kad ir mūsų vaikams nebūtų leidžiama pasirinkti, būname tuo, kuo norime.“ Vaikas yra auginamas „neutraliai.“ Tėvai jį vadina žmogumi, o ne berniuku, jam leidžiama naudoti makiažą, lakuotis nagus, rengtis mergaitėms ir berniukams skirtais drabužiais ir žaisti su lėlėmis.
Sąrašą galima tęsti ir toliau – tokie ir panašūs atvejai tik įrodo, kad atvėrus Pandoros skrynią vienas po kito panašūs atvejai gali rastis ir Lietuvoje.
Būtina vadovautis tikrą šeimą ir vaikus saugančių valstybių pavyzdžiu
Vengrija dar pernai priėmė teisės aktą, draudžiantį piliečiams teisiškai pasikeisti lytį. Įstatymo tekste teigiama, kad lytis apibrėžiama kaip „biologinė lytis, pagrįsta pirminiais lyties požymiais ir chromosomomis“.
Dar anksčiau, tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė suvaržymus, pagal kuriuos draudžiama kariuomenėje tarnauti asmenims, pasidariusiems lyties keitimo operaciją, ir žmonėms, kuriems diagnozuota lyties disforija, nebent jie gali pademonstruoti, kad nepertraukiamą trejų metų laikotarpį sutrikimo nebuvo. Tiesa, Trump‘ą pakeitęs Joe Bidenas šiuos apribojimus panaikino.
Su prezidento pasikeitimu Amerikoje pataikavimas seksualinėms mažumoms tik stiprėja ir, neabejojama, tai stiprės ir Lietuvoje. Daugėjant netradicinės orientacijos politikų JAV valdžioje, Atstovų rūmų pirmininkė, demokratė Nancy Pelosi pateikė siūlymą, kaip keisti Kongreso taisykles. Projekte planuojama keisti ir šeimos narių bei giminaičių sąvokas. Tad ketinama uždrausti vartoti žodžius – mama, tėvas, sūnus ar dukra. Juos siūloma keisti į tuos, kurie nenurodo lyties – angliškai „parent“ (angl. vienas iš tėvų) ar „child“ (angl. vaikas).
Panašios tendencijos, kaip matome, formuojasi ir Lietuvoje, kur netradicinės seksualinės orientacijos žmonės yra išrenkami į parlamentą ir žeria pasiūlymus, prieštaraujančius žmogaus prigimčiai ir Dievo mokymui. Būtent jų siaurai grupei reikalingi šie pakeitimai.
Rokas Žilinskas buvo spaudžiamas LGBTQ+ aktyvistų, kai rengė Šeimos stiprinimo įstatymą. Jis teigė: „Ar jie tenai iš tiesų galvoja, kad žmogaus homoseksualumas automatiškai lemia jo elgesio modelį, pagal kurį jis turėtų tulžimi plūsti prieš viską, kas yra nehomoseksualu? Manrods, būtent toks mąstymas jiems ir trukdo tapti visuomenės dalimi“. Keliame klausimą: ar mes leisime mažai grupelei žmonių diktuoti visai visuomenei savo nuostatas, naikinti prigimtines vertybes ir šimtmečiais kurtas bei puoselėtas tradicijas? Sprendimai yra, tad raginame būti aktyviais, tvirtais, ryžtingais, burtis ir kartu apsaugoti vaikus bei šeimas. Stipri šeima – stipri valstybė!