Toks kreivas verslo modelis prieš dešimt penkiolika metų Lietuvoje veikė kaip bitė. Krikštatėvis Jarekas tai žino. Tik negali tai pripažinti. Statusas ir pareigos neleidžia. Lietuva užgniaužusi kvapą stebi krikšto saitais supančiotą dviejų vyrų dvikovą. Na, belieka tikėtis, kad pastaruoju metu daug darbo turinčios tarnybos skubiai išsiaiškins kas prie ko.
Krikštatėvis Jarekas dvidešimto amžiaus pabaigoje Vilnijoje užgimusias „poniatkes“ atsinešė iki šių dienų. Ir Karbauskio dėka į rimtos ministerijos kėdę atsisėdo.
Nomenklatūriniai ministro įpročiai ėmė lysti nuo pirmų darbo dienų. Vizitas į Jungtinius Arabų Emyratus. Paskaita visiems pasaulio kelininkams. Tiesa, pranešimo ministras taip ir neskaitė, užtat pavakarieniavo sočiai už valstybinių įmonių pinigus. Paskui dar Minske papietavo irgi už svetimus.
Apsukriai Seimo viešbutį susikombinavo, nors prie Vilniaus gyvena. Paskui dar žuvį daužė Trakų ežeriokuose. Žodžiu, reikalų iki kaklo, aplinkos ministras su savo lankais vaikų darželis prieš krikštatėvį Jareką. Jeigu laukiniais devyniasdešimtaisiais J. Narkevičius už savo herojiškus nuotykius būtų kietu biču laikomas, tai šių dienų šviesoje atrodo kaip klasikinis idiotas.
Apie ministro žygius informacijos nors vežimu vežk, o apie jo valdomą susisiekimo sektorių kapų tyla. Ai, tiesa, paštą gelbėjo. Neleido Kauno ir Klaipėdos paveldo privatizuoti. Bet kaip juos išlaikyti taip ir nesugalvojo. Dar Premjerui keliuką į namus baigė įrengti. Ministras žino, savo viršininką reikia gerbti, toliau važiuosi. Taip ir važiuoja.
Karbauskiui irgi atsidėkoja vieną kitą žvyrkelį nutiesdamas, Roko Masiulio palikimą palaipsniui valydamas. Dar ministras karantino laikotarpiu herojiškai repatriacinius skrydžius organizavo. Asmeniškai rūpinosi. Vėliau paaiškėjo, kad už brangiai. Aišku, vėl ne iš savos kišenės.
Skverneliui ir Karbauskiui labai reikia kelių Seimo lenkų balsų, kad iki rinkimų valdžioje ištrauktų. Todėl ir saugo krikštatėvį Jareką. Mūru stoja. Ir visiškai nesvarbu, kad susisiekimo sektoriuje nieko pozityvaus nevyksta. Ir visiškai nesvarbu, kad už analogiškus skandalus bet kurios kitos ES valstybės ministras jau mažiausiai tris kartus būtų atsistatydinęs. Ir jau visiškai nesvarbu, kad ministro J. Narkevičiaus asmenyje yra diskredituojama visa Lietuvos politika. Bet kokia kaina valdžioje, kad ir su krikštatėviu Jareku.
O kur tada LR Prezidentas, jo ryžtinga pozicija? Juk būtent jo parašas ant ministro pažymėjimo puikuojasi. Prezidentas morališkai atsiribojo. Dar pasakė, kad prezidentūros durys šiam ministrui užvertos. Ir tiek. Dar vienas puikaus ir darnaus bendradarbiavimo tarp Prezidento ir Vyriausybės pavyzdys. O ko jam eiti į tą prezidentūrą? Jam visada atviros Tomaševskio, Karbauskio durys. Ir to visiškai užtenka, kad toliau siautėtum.
Tada imi žmogus galvoti, kad mūsų valstybėje ir taip tų valdiškų durų per daug. Mažesnis ministerijų skaičius pasitarnautų ne tik biurokratijos apribojimui, bet ir būtų efektyvi priemonė mažinant valstybės valdymo išlaidas ekonominės krizės fone. Privalu jų skaičių mažinti. Naujai valdžiai po rinkimų pats laikas imtis rimtų darbų ir sumažinti ministerijų skaičių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pusę metų ir taip be ministro, Susisiekimo ministerija geriau ir būtų be ministro, o dar tyliai dirbanti Energetikos ministerija. Visas tris apjungus liktų viena. Estai jau seniai taip padarė. Ir valdiškų durų sumažėtų, ir krikštatėvio Jareko nebereiktų gėdytis. Ir žmonėms būtų paprasčiau gyventi...
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.