Valstybės nepriklausomybės prieigose gimę žmonės užaugo ir subrendo. Trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai tapo mūsų valstybės stuburu ir šerdimi. Jie projektuoja ir stato namus, moko vaikus, gydo žmones, rūpinasi mūsų saugumu, sunkiai dirba biuruose ir ofisuose, tapo paveikslus ir kuria dainas, daro verslus. Jie ne visi ir ne visada vaikšto į rinkimus, bet visi ir visada moka mokesčius. Mokesčius iš kurių gyvena Lietuva. Mokesčius, kuriuos nustato ir skirsto valdžia.
Klaidingai ir ciniškai mąsto tie, kurie nurašė Laisvės kartą ir jų namais laiko Londoną, Dubliną ar Oslą. Vyresnioji karta liko namie. Jie į rinkimus ateina ir mus išrenka. Todėl juos reikia suvilioti nepamatuojamais ir neįvykdomais pažadais. Deja, tokie politiniai prioritetai dėliojami iš kadencijos į kadenciją mūsų dar labai jaunoje valstybėje.
Toli gražu ne visi nusipirko lėktuvo bilietus. Didžioji dalis Laisvės kartos gyvena čia, savo tėvynėje. Netgi pagyvenusi svetur, dalis žmonių grįžta į savo gimtinę. Laisvės karta myli ir gerbia savo valstybę ir vis dar tikisi bent minimalios pagarbos iš tų, kurie valdo valstybę. Deja, valdžia į viltį ir tikėjimą atsako bausmėmis. Valdžia baudžia Laisvės kartą naujais mokesčiais ir nepasitikėjimu laisva žmogaus valia.
Laisvės karta nekaupia pinigų kojinėse ir dar negali pasigirti didelėmis santaupomis, todėl savo buitį kuria naudodamiesi paskolomis iš banko. Ilgus metus įsipareigodami iš savo sąžiningo uždarbio paskolas su palūkanomis gražinti. Valdžia tekšteli jiems banko mokestį. O tai reiškia didesnes palūkanas. Skaudu ir neplanuota. Bet gal pavyks išgyventi iš atlyginimo iki kito mėnesio ir su padidėjusiomis banko įmokomis. Valdžia tekšteli prekybos centrų mokestį. O tai reiškia padidėjusias maisto produktų kainas. Po tokių žinių internetas užverstas piktais komentarais. Bet tik tiek. Dantis sukandę gyvename toliau.
Laisvės karta gimdo ir augina vaikus. Augina naują kartą, kuri bus dar laisvesnė. Valdžia nenusišalina. Lyg dangaus stebuklas, pateikiama žinia, kad vaiko pinigai nuo kitų metų iš 50 eurų taps bent 60. Abra kadabra. Bankui už buto paskolą reikės mokėti daugiau, parduotuvėje irgi daugiau išleisime, bet va vaikutį praturtinsime visa dešimtine. Jūs rimtai?
Atimti iš tų, kas turi daugiau ir nebūtinai atiduoti tiems, kas turi mažiau. Ir nesvarbu, kad tie, kurie turi daugiau, galbūt daugiau mokėsi, daugiau rizikavo gyvenime. Lygybė ir lygiava užvaldė valdžios smegenis. Lygybė visur ir visada. Išskyrus žemės ūkį, dėl suprantamų priežasčių. Ten ir baudžiava gerai.
Lygybė švietime. Sulyginti visus galėsime tik valstybinėse mokyklose. Kodėl privačios mokyklos gauna mokinio krepšelį? Atimti. Ten gi turčių vaikai mokosi. Valdžia siautėja, norėdama gražinti į tuos laikus, kurių Laisvės karta nematė. Laisvės karta užvis labiau vertina galimybę pasirinkti. Galimybę pasirinkti privatų darželį ar mokyklą, privatų gydytoją ar banką. Laisvės karta pati daro sprendimus ir labai sutrinka, kai už juos sprendžia. Laisvės karta nori pati būti atsakinga už savo ateitį ir už savo aplinką ir labai užpyksta, kai globėjiška valdžia nori tai daryti. Ir beveik visada už svetimus pinigus.
Kraštutinumų valdžia yra sunkus virusas, stipriai nuodijantis Laisvės kartos DNR. Nesutampa ne tik dažniai. Nesutampa pamatinės vertybės. Negerk, nerūkyk, nelošk, nežiūrėk... Visur ne. Valdžios ir piliečio dialogas turi prasidėti nuo žodžio Taip, nuo žodžio Galima. Kol kas yra kitaip. Valdžia nuo savo žmonių tveriasi kvailystės barikadomis. Laikas atsako į visus klausimus. Neišvengiamai kartos keičiasi. Ten, už valdžios barikadų, ateina Laisvės karta. Nešdama viltį, kad paprastumas, aiškumas, pagarba ir pasitikėjimas žmogaus galia, bus tie matai, kuriais Lietuva gyvens ateinantį trisdešimtmetį.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.