Vieni iš pirmųjų, pritarus Vyriausiajai rinkimų komisijai, parašus rinkome ne tik parašų rinkimo lapuose, bet ir elektroniniu būdu. Už iniciatyvą, kuria siekiama Seimo narių skaičių sumažinti iki 101 nuo 141, jų kadenciją prailginti iki 5 metų, nustatyti, kad parlamentaras negali būti renkamas dažniau, negu dvi kadencijas iš eilės, o Seimo rinkimų datą perkelti iš rudens į pavasarį, pasirašė beveik 125 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
Vien šiais metais Lietuvoje be iniciatyvos „TAIP Seimo atgimimui“ buvo bandoma surengti dar du referendumus: patariamąjį referendumą dėl atominės elektrinės statybų savo parašais parėmė 45 tūkst. piliečių; privalomąjį referendumą dėl draudimo projektuoti, statyti ir eksploatuoti branduolines (atomines) elektrines Lietuvoje – 109,9 tūkst. piliečių. Tačiau nei vienos iš šių iniciatyvų atstovams nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus.
Keista, kad šalyje, kurioje šiandien yra 2,6 milijonai rinkimų teisę turinčių žmonių, reikalaujama surinkti net 300 tūkst. parašų, norint surengti referendumą, kai tuo tarpu daugiausiai referendumų visoje Europos Sąjungoje surengiančioje Šveicarijoje, turinčiai beveik 8 milijonus gyventojų, šis skaičius siekia tik 100 tūkst.
Dar prieš pradedant spausdinti lietuviškus pasus LR Konstitucijos rengėjai iš sovietinio referendumo įstatymo perkėlė 300 tūkst. parašų reikalavimą referendumui ir įtvirtino dabartinėje Lietuvos konstitucijoje. Tuometinė statistika teigė, kad Lietuvoje gyvena 3,7 milijonai gyventojų. Per daugiau nei dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko daugiau nei 700 tūkst. žmonių, tačiau šis reikalavimas niekada nebuvo peržiūrėtas ir koreguojamas. Viena priežaščių – ši Konstitucijos nuostata gali būti keičiama tik referendumu, kuriame pakeitimams turėtų pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.
Nepriklausomoje Lietuvoje vyko 10 referendumų, kurie buvo rengti Seimo narių sprendimu, dar 9 referendumus norėta surengti piliečių iniciatyva. Tik keliems iš jų beveik pavyko surinkti reikalaujamus 300 tūkst. parašų: viena iš jų buvo siekiama įteisinti tiesioginius mero rinkimus, kita – galimybė atšaukti Seimą ir surengti išankstinius Seimo rinkimus.
Nei viena, nei kita iniciatyva nebuvo ir nėra įgyvendinta.
Vis dėlto LR Konstitucijoje nėra numatytas neįgyvendinamas reikalavimas. 300 tūkst. piliečių parašų tikrai yra įmanoma surinkti, tačiau tam reikia pakeisti kai kuriuos reikalavimus Referendumo įstatyme. Pirmiausiai, prailginti parašų rinkimo terminą nuo 3 iki 6 mėnesių. Anksčiau minėtoje Šveicarijoje, norint surengti referendumą 100 tūkst. parašų reikia surinkti per 18 mėnesių.
Antra, pakeisti įstatymo reikalavimą, kad žmogus, norėdamas pasirašyti už referendumo iniciatyvą, vietoj savo paso ar asmens tapatybės kortelės numerio nurodytų tiesiog savo gimimo datą. Daugiau papildomų rodiklių negu vardas, pavardė, adresas, gimimo data ir parašas nereikia. Poreikis nurodyti asmens tapatybės dokumento numerį buvo suprantamas pirmaisiais nepriklausomybės metais, kuomet asmeniniai kompiuteriai buvo retenybė, nekalbant apie internetą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį išsamioms elektroninėms Lietuvos piliečių duomenų bazėms sukurti, duomenims nuskaityti ir patikrinti išleisti šimtai milijonai litų. Todėl atėjo laikas tomis duomenų bazėmis naudotis, o ne užkelti visą įmanomą atsakomybę piliečiams, renkantiems parašus.
Tik du paprasti pakeitimai ir idėjos, sulaukusios didelio visuomenės palaikymo, šiandien būtų galėjusios sulaukti ir visuomenės verdikto.
Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad 90 proc. respondentų pritaria siūlymui sumažinti iki 101 Seimo narių skaičių. 80 proc. šalies gyventojų pritaria siūlymui riboti Seimo narių kadencijų skaičių iki dviejų. 59 proc. tyrimo dalyvių pritaria siūlymui, apribojus Seimo narių kadencijų skaičių, ilginti vienos kadencijos trukmę iki 5 metų. 59 proc. respondentų pritaria siūlymui perkelti Seimo rinkimų datą į pavasarį. Tai yra rodiklis, kad Seimas, kuriuo nepasitiki 87 proc. žmonių, privalo keistis.
Mūsų pasiūlymai sulaukė beveik 125 tūkstančių gyventojų palaikymo. Tai didžiulė parama ir kartu atsakomybė, kurią mes jaučiame visų pasirašiusiųjų ir iniciatyvą remiančių piliečių atžvilgiu. Todėl “Sąjungos TAIP” atstovai Seime jau pradėjo rinkti parašus, reikalingus užregistruoti LR Konstitucijos pataisą, kurios dėka bus siekiama įgyventinti „TAIP Seimo atgimimui“ keltus tikslus. O prasidėjus naujai Seimo rudens sesijai, teiksime jau aptartus Referendumo įstatymo pakeitimus.