Patyrusi skausmingą kojos traumą atsidūriau visą parą veikiančiame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, dar kitaip vadinamos Lazdynų ligonine, Skubios pagalbos skyriuje. Linkiu visiems išvengti traumų ir asmeniškai nepatirti laukimo skubios pagalbos priimamajame, tačiau nežinantiems reikia pasakyti, kad Skubios pagalbos skyriuje suteikiama būtiniausioji medicinos pagalba, be kurios žmogaus gyvybei gresia pavojus arba laiku jos nesuteikus grėsmė gali atsirasti artimiausiu metu.
Skubios pagalbos skyriuje pirmiausia įvertinama pacientų būklė ir pagal ją nustatomas pagalbos teikimo eiliškumas. Jei skyriuje pagalbos laukia keletas pacientų, pirmiausia pagalba suteikiama sunkiausios būklės ligoniams, o kitiems, kurių sveikatai grėsmė mažesnė, tenka kantriai palaukti savo eilės.
Per parą į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių kreipiasi apie 250–300 pacientų, bet tą vakarą, kai atvykau į ligoninę, buvo gana ramu. Prie vežimėlio antrankiais prirakintas pacientas ramiai snaudė vežimėlyje, keletas žmonių laukė savo eilės pakliūti pas medikus, o aplinkui sušmėžuodavo vienas kitas medicinos darbuotojas.
Nežinau priežasčių kodėl, tačiau labiausiai nustebino faktas, kad ligoninės priimamajame tik viename iš kelių aukšte esančių dozatorių, pavyko rasti dezinfekcinio skysčio rankų dezinfekcijai. Kai COVID-19 susirgimų skaičius Lietuvoje kone kasdien muša rekordus, toks ligoninės taupymas sukėlė rimtų įtarimų.
Dar daugiau, ne visi skubios pagalbos atvykę pacientai tinkamai dėvėjo kaukes. Toks abejingumas, rodos, tik man vienai nepraslydo pro akis, nes niekas iš personalo tokių pacientų nedrausmino ir nereikalavo veido apsauginių priemonių dėvėti tinkamai.
Neabejoju, ligoninės administracija turi imtis visų priemonių, kad tokie dalykai artimiausioje ateityje nesikartotų. Aplaidus kaukių dėvėjimas ar dezinfekcinio skysčio trūkumas yra tiesioginė grėsmė COVID-19 užkrato plitimui. Turime ne vieną pavyzdį, kaip koronavirusas paralyžiavo kai kurių rajoninių gydymo įstaigų darbą, o atsiradus užkratui Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, tektų izoliuoti visą medikų pamainą. Dar daugiau, užkratas, suteikus skubią pagalbą, su pacientu pasklistų po kitas medicinos įstaigas, kuriose būtų atliekamas tolimesnis paciento gydymas.
Mano trauma, nors ir skausminga, tačiau ne pati sudėtingiausia tą vakarą skyriuje, todėl teko palaukti, kol pakliuvau pas gydytojus, tačiau prieš mane eilėje buvęs pacientas pasirodė ne toks kantrus. Net ir būdamas prirakintas prie vežimėlio, sugebėjo pasprukti iš ligoninės priimamojo ir taip sukėlė nemenką chaosą. Prisipažinsiu, buvo keista stebėti, kaip darbuotojai kartu su policijos pareigūnais, leidosi į pabėgusio paciento medžioklę po automobilių stovėjimo aikštelę. Po trumpų gaudynių teisingumas triumfavo ir ligonis-bėglys buvo perduotas į saugias medikų rankas.
Nors istorija baigėsi sėkmingai, iki šiol stebina faktas, kad bėglį gaudė ligoninės personalas ir kad apskritai asmuo buvo prie vėžimėlio prirakintas antrankiais. Manau, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Medikai – gydyti pacientus, o apsaugos darbuotojai ar policija užtikrinti, kad darbas vyktų sklandžiai bei saugiai.
Bet kokiu atveju, labai džiaugiuosi profesionaliu medikų darbu. Traumų nelinkiu niekam, tačiau, jei jau nutiks nelaimė, esu garantuota, kad Lietuvos medikai yra tikri savo srities profesionalai, kurie suteiks visokeriopą pagalbą ir padės greičiau pasveikti. Nuoširdus ačiū Jums už profesionaliai atliekamą savo darbą!