Modesta Petrauskaitė. Pokyčiai po pokyčių arba reforma dėl reformos

Šiuo metu Lietuvos valstybės institucijose dirba 25337 karjeros valstybės tarnautojai, šnekamojoje kalboje dar vadinami valdininkais ar biurokratais. Nors populistinės partijos nuolatos pabrėžia, kad valdininkų skaičių reikia mažinti, tačiau normalus valstybės funkcionavimas be jų neįsivaizduojamas. Karjeros valstybės tarnautojai atlieka viešojo administravimo funkcijas, o jų karjeros galimybes užtikrina ir jų veiklą reglamentuoja atskiras Valstybės tarnybos įstatymas.

Nepaisant sukurtos aiškios ir gana skaidrios valstybės tarnybos sistemos, žmonės neskuba rinktis šios tarnybos. Kiekvienais metais skelbiama apie tūkstančius laisvų valstybės tarnautojų pareigybių. Šiais metais tokių – virš 3 tūkstančių.

Būtent tokia situacija, kai valstybės tarnybos prestižas yra ganėtinai sumenkęs, tarnyboje trūksta dirbančių kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių, paskatino valdančiuosius į savo Vyriausybės programą įsitraukti įsipareigojimus, kuriais jie imsis gelbėti merdėti pradedančią valstybės tarnybą. Tą jie žada padaryti „įgyvendindami kompleksinę viešojo valdymo reformą siekiant padidinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, taip pat sustiprinti atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingus iššūkius.“. Sprendžiant šiuos iššūkius bus siekiama, kad „valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali ir gebanti laiku priimti ryžtingus sprendimus.“

Kaip tarė valdantieji, taip ir padarė. Visuomenę jau pasiekia kai kurios naujai kuriamos valstybės tarnybos sistemos gairės. Viena tokių – karjeros tarnautojų, įstaigų vadovų atlyginimų kėlimas. Visiškai sutinku, kad norėdami valstybiniame sektoriuje turėti konkurencingus ir aukštos kompetencijos vadovus, turime užtikrinti jiems adekvačius ir konkurencingus su privačiu sektoriumi vadovų atlyginimus, tačiau jokiu būdu to negalime daryti likusių valstybės tarnautojų sąskaita.

Didelė dalis šiandien neįvykstančių atrankos į valstybės tarnybą konkursų neįvyksta ne dėl mažų institucijoms vadovaujančių tarnautojų atlyginimų, o dėl to, kad valstybės tarnyba tapo nekonkurencinga konkuruojant dėl eilinių darbuotojų su kitais sektoriais. Didžioji dalis valstybės tarnautojų, t. y. beveik 18 tūkstančių, dirba Vilniaus apskrityje. Čia ne tik didesnis karjeros pasirinkimas, skaičiumi daugiau laisvų darbo vietų, tačiau ir brangesnis pragyvenimas. Būstas ar jo nuoma, transportas, maitinimas ir kitos paslaugos sostinės apskrityje didesnės nei regionuose, tad jei siūloma pareiginė alga dar būtų priimtina kurio nors regiono apskrityje, tai Vilniuje ji keliauja į paskutinį planą.

Nekonkurencingi atlyginimai lemia ir tai, jog jaunų žmonių valstybės tarnyboje yra mažiausiai. Rinktis valstybės tarnybos nemotyvuoja ir anksčiau patrauklia atrodžiusi, Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, galimybė gauti priedą už darbo valstybės tarnyboje stažą. Valstybės tarnautojams įstatymu numatoma galimybė už kiekvienus tarnybos metus gauti po vieną procentą pareiginės algos, tačiau suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Jaunų žmonių ši priedo už stažą sistema nemotyvuoja, tačiau ji yra tvirtas pagrindas jau dirbantiems valstybės tarnyboje. Prieštaringai vertinamos valstybės tarnybos reformos permainos planuojamos ir šioje vietoje. Jei pasitvirtins tarp Vidaus reikalų ministerijos valdininkų sklindanti informacija, tai šios priedų už valstybės tarnybos metus sistemos nebeliks. Jei taip nutiks, nuoširdžiai neįsivaizduoju ar išvis atsiras nors vienas norintys savo karjeros galimybes ateityje sieti su valstybės tarnyba. Kita vertus, šiuos pakeitimus turės priimti Seimas, tad bus įdomu pamatyti, kaip valdantieji privers savo Seimo narius naikinti sistemą ir priedus už stažą, kurie mokami ir Seimo nariams...

Maža to, valstybės tarnybos patrauklumą visiškai turėtų pribaigti planuojamas įvesti bandomasis laikotarpis. Nepaisant gana sudėtingos atrankos į valstybės tarnybą, kiekvienam teks įrodinėti, jog jis turi ne tik reikiamų teorinių žinių ir kompetencijų darbui valstybės tarnyboje, tačiau ir geba jas taikyti praktikoje. Sutikite, gali nutikti ir taip, kad centralizuotai ir skaidriai atrinktas pretendentas į valstybės tarnybą, dėl savo politinių įsitikinimų ar kitų priežasčių, iš sistemos bus išmestas jau konkrečios institucijos vadovų galiomis.

Valdantieji Vyriausybės programoje išsikėlė ambicingą tikslą, jog pagal valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva iš 20 vietos pakils į dešimtuką. Bijau, jog įgyvendinus reformą su tokiais siūlymais, Lietuva pagal šį indeksą ne tik niekur nekils, bet ir pagal indeksą nusiris į dugną...