Modesta Petrauskaitė. Vyriausybės dovana Lietuvai, arba karantininis pigesnio maisto savaitgalis Lenkijoje

Žmonės jau garsiai kalba, jog tokio sąmyšio ir ažiotažo iš valdžios pusės dėl COVID-19 nėra nė vienoje Europos šalyje. Nėra ne tik neužčiaupiamo kalbėjimo apie tai, tačiau ir ribojimų vykti į kitas šalis, o ypač vasaros atostogų metu.

Pas mus gal irgi būtų ramiau, tačiau gi artėja Seimo rinkimai. Žmonės jau dabar pikti dėl įvairiausių ribojimų, negautų pelnų, didėjančio nedarbo, chaoso Vyriausybės koridoriuose bei galimo neteisėto aukščiausių Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų pasipelnymo iš veido apsauginių kaukių įsigijimų, todėl valdžia supranta, jog antras karantinas prieš rinkimus gali būti pragaištingas.

Jei per pirmąjį karantiną reitingai kilo, antrasis valstiečius gali nublokšti toli toli į paraštes. Todėl kone kasdien įvedami nauji ribojimai bei nustatomi valstybių sąrašai, į kurias išvykus ir iš kurių grįžus teks izoliuotis.

Privaloma izoliacija įvesta ir su mūsų kaimyninėmis šalimis. Tūkstantis ačiū šiai Vyriausybei, kad į šį draudimą pasižiūrėta itin jautriai. Vyriausio šalies daktaro, visų ligų specialisto, Verygos, asistentas G. Surplys garsiai pranešė apie terminą, kada bus pradėti taikyti ribojimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius tautą viešai pasveikino Rugsėjo 1-ąją vaikus sugrįžus į mokyklas, bei paragino tėvus pirkti visas priemones. Ministras Monkevičius kitaip kalbėti ir negali. Šalies prekybos centrai prisivežę mokyklinių prekių, per medija priemones sukasi milijoninė „back to school“ reklaminė kampanija, tad kažkas viską išpirkti turės. Nors neaišku ar panaudos. Realistai pirkti neskuba ir garsiai svarsto, kad labiau vertėtų vaikus aprūpinti pižamomis. Taupesni mokyklinių prekių jau įsigijo prekybos centruose Lenkijoje ar per atostogas Latvijoje.

Tik pranešus apie būsimus draudimus, į kaimyninių šalių pusę nusidriekė lietuvaičių automobilių eilės. Ne pasigrožėti kaimyninės šalies grožiu ir ne poilsiauti, o apsipirkti. Žinoma, ne tik mokyklinių prekių ar rūbų vaikams, bet ir įprastinių pirkinių: statybinių prekių, buitinės technikos ir, žinoma, maisto. Kažin ar apsipirkti spėjo Skvernelis, anksčiau nesibodėdavęs užsukti į Lenkijos parduotuves ir pastebėtas ten ne kartą...

Greičiausiai, atpažįstamiems valstiečių lyderiams prisakyta pigesnio maisto į Lenkiją nevažiuoti, juk Lietuvoje ir taip viskas gerai. Nėra čia ko po svetimus kraštus bastytis ir pigesnių grikių ar makaronų ieškoti.

Tačiau, realybė visai kita: per ketverius šios valdančiosios daugumos metus, maisto produktų kainos kilo, o valdininkai nerado nė vienos priemonės pažaboti kainų šuolius. Nepadėjo nei Skvernelio laiškai didiesiems Europoje veikiantiems prekybos centrams, nei vaučerių sistema, taip ir likusi dūlėti buvusio žemės ūkio ministro Surplio stalčiuose.

Realybė tokia, kad Lenkijoje daugeliui maisto produktų ir statybinėms prekėms taikomas 8 proc. PVM tarifas, o svarbiausiems maisto produktams, tokiems kaip pieno gaminiai, duona, mėsa ar sultys, taikomas vos 5 proc. PVM tarifas. Skaičiuojama, jog lietuvaičiai Lenkijos parduotuvėse kasmet palieka apie 300 milijonų eurų, nors realybėje ši suma gali būti kur kas didesnė.

COVID-19 ribojimai vykstantiems į kaimynines šalis tarsi balzamas šalies Vyriausybei. Tikėtina, jog daugelis nespėjo apsipirkti kaimyninėje šalyje ir brangiau, tačiau apsipirkinės čia, Lietuvoje. Į biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių, daugiau pelnų uždirbs Lietuvos verslininkai. Viskas gerai turbūt, tačiau ne koronavirusas turi reguliuoti prekybos apimtis, o Vyriausybės taikomos priemonės, kurios produktų kainas sumažintų realiai.

Viena tokių priemonių, kurią įtraukėme į savo rinkimų programa – PVM tarifo būtiniausiems maisto produktams mažinimas. Mūsų siūlomas 9 proc. PVM tarifas maistui, nors ir nesulygins mūsų kainų su lenkiškomis, tačiau užtikrins, kad maisto kainos Lietuvoje mažės iš tikrųjų, o žmonės savaitgaliais galės ilsėtis ir daugiau dėmesio skirti sau, šeimai ar tobulėjimui ir nebus verčiami pigesnio maisto, ar buitinių priemonių važiuoti į svetur.