Gausybėje emocingų diskusijų, deja, bet taip ir nepavyko išgirsti rimtų argumentų, kodėl naktinio matymo taikikliai medžioklėje naktį yra būtini. Pokalbių metu buvo juntamas tik ginklų prekeivių interesas, tačiau argumentų „prieš“ tikrai yra.
Pateikiu tris argumentus UŽ, kurie neįtikina, ir tris priežastis PRIEŠ, kodėl naktinių taikiklių įteisinimas būtų žalingas:
1. UŽ, nes įteisinus naktinius taikiklius medžiotojai gali prisidėti prie šalies gynybos?
Medžioklė nėra ir jokiu būdu negali būti treniruotė mokytis šaudyti į gyvą taikinį, nesvarbu, ar prisidengiant pasiruošimu karui, ar kokiam kiaulių marui. Krašto apsaugos ministerija taip pat labai aiškiai pasakė Seimui, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje neturės esminės pridėtinės vertės krašto gynybai, o tokių taikiklių naudojimo įgūdžiai turėtų būti lavinami tam specialiai skirtose vietose, bet ne medžioklėje šaudant į gyvūnus.
Būkim atviri, naktinio matymo taikikliai geriausiai šiandien pasitarnaus būtent Ukrainoje, o ne medžiotojų bokšteliuose.
2. UŽ, nes su naktiniais taikikliais galima bus šaudyti taikliau?
Vienu tauriausių ir etiškiausių poelgių nuo seno buvo ir yra medžiotojo gebėjimas susilaikyti nepaspaudus šautuvo nuleistuko nesant tikram, jog šūvis bus patikimas ir žvėris kris vietoje. Nors puikus trofėjus ir yra medžioklės kulminacija, bet tikram medžiotojui – jokiu būdu ne svarbiausia jos dalis.
Tas, kuris šauna neužtikrintą šūvį dabar, nepamatuotą šūvį atliks ir su naktinio matymo taikikliu. Azartas ir noras sumedžioti laimikį niekur nedingsta. Didžioji dalis sužeidimų įvyksta dėl nepamatuotų, negarantuotų šūvių, o naktinis taikiklis leis tamsoje šauti daug dažniau, iš toliau ir sudėtingesnėse situacijose, kai gyvūną, pavyzdžiui, iš dalies dengia augmenija, kurios naktinio matymo prietaise tiesiog nesimato.
Taiklumas – medžiotojų etikos klausimas.
3. UŽ, nes naktiniai taikikliais būtini šernų populiacijai reguliuoti?
Šernų populiacijai reguliuoti užtenka ir dabar turimų priemonių, tą žino kiekvienas medžiotojas, tačiau medžiotojų interesas yra turėti medžiojamųjų žvėrių savo teritorijoje. Iki reikiamo tankumo populiacijai sureguliuoti užtektų papildomai nemaitinti gyvūnų, esant didelei būtinybei galimas ir paršavedžių šernių eliminavimas iš bandos, o tam jokie naktiniai taikikliai nėra būtini.
2013 m. kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui be naktinių taikiklių sumedžiota apie 50 tūkst. šernų, o dabar, sumedžiojant apie 20 tūkst., būtinybe tapo naktinio matymo taikikliai?
Trys priežastys PRIEŠ:
1. PRIEŠ, nes kontrolė būtų praktiškai neįmanoma
Vieša paslaptis, kad jau šiandien nemažai medžiotojų, kuriems trūksta gebėjimų pergudrauti žvėrį legaliais būdais, naudoja naktinio matymo taikiklius. Aplinkos apsaugos inspektoriai šiuo metu turi gerokai didesnes gyvūnijos apsaugos ir nelegalios medžioklės kontrolės / užkardymo užtikrinimo galimybes. Įteisinimas kontrolę padarytų praktiškai neįmanomą, nes neįmanoma atskirti, ar kitos – pavyzdžiui, saugomos – gyvūnų rūšys buvo sumedžiotos naudojant naktinius taikiklius, ar ne.
Dar vienas „pamirštamas“ svarbus aspektas yra tai, kad Berno konvencijos, kuria siekiama apsaugoti laukinę gamtą ir gamtinę aplinką, 8-as straipsnis draudžia naudoti tokią įrangą kaip naktinius taikiklius, nes ji gali pakenkti Konvencijos saugomoms rūšims.
Jau dabar šių prietaisų naudojimo kontrolė yra labai sudėtinga, o juos legalizavus bent vienai medžiojamųjų žvėrių rūšiai taps visai neįmanoma. Be to, naktinio matymo taikiklių įteisinimas ilgamečius brakonierius akimirksniu paverstų garbingais medžiotojais.
2. PRIEŠ, nes naktinio matymo taikikliai kenkia laukinės gyvūnijos gerovei ir apsaugai
Nakties metas yra turbūt vienintelis laikotarpis paroje, kai laukinė fauna turi šiokį tokį „atokvėpį“ nuo nuolatinės žmogaus veiklos ir trikdymo. Naktį po laukus ir miškus nevaikštinėja ir medžiotojai, nes, negalint legaliai naudoti aptariamų naktinių taikiklių ir sąmoningai laikantis galiojančių teisės aktų ar prisibijant galimų jų pažeidimų pasekmių, sumedžiojimo galimybė dažniausiai yra labai maža.
Tačiau įteisinus naktinio matymo ar termo taikiklius, neabejotinai kiltų intensyvių naktinių medžioklių banga ir tiek medžiojamųjų žvėrių, tiek ir visos kitos toje pačioje gyvenamojoje aplinkoje esančios laukinės gyvūnijos ramybės laikotarpis būtų sutrikdytas.
3. PRIEŠ, nes prieštaraujama medžioklės etikai, kultūrai ir tradicijomis
„Tikro medžiotojo tikslas – ne kiškio žudymas. Jo tikslas priversti žvėrį varžytis arba stoti į dvikovą. Jis džiaugiasi, jei gyvūnui pavyksta pabėgti“, – taip dar II amžiuje rašė Romos konsulas Flavijus Arianas. Bandymai visus įtikinti, kad žmonės į medžioklę eina vedini pašaukimo pareguliuoti populiacijas, yra absurdas.
Meilė gyvūnams, jų apsauga, humanizmas medžioklėje yra nerašytas medžiotojų garbės kodeksas. Medžioklė visada buvo ne apie technologijas, o apie sugebėjimus: pastabumą, ištvermę, kantrybę ir gamtos pažinimą. Apie tai, kaip sugebi orientuotis bet kuriuo paros metu, apie tai, kaip pažįsti pėdsakus ir kaip supranti gamtos garsus, apie tai, kaip jauti gamtos ritmą ir žinai savo medžiojamo žvėries įpročius.
Kiekvienas medžioklės proceso palengvinimas visada turi pasekmes – atima iš medžiotojo dalį azarto ir poreikio tobulėti.
Naktinių taikiklių legalizavimas sumenkintų ir pačią medžioklę – atsisėdus naktį bokštelyje su naktinio matymo taikikliu pyškinti prie šėryklos atbėgusius gyvūnus yra jau ne medžioklė, o primityvus žudymo aktas.
Taigi, dabartinė įstatymo projekto versija prieštarauja gyvūnų gerovei, apsunkina aplinkosaugos kontrolę, sumenkina medžioklės amatą ir visiškai prieštarauja pirminiams įstatymo projekto tikslams, todėl naktinio matymo taikiklių įteisinimui neketinu pritarti.