Seime priimtas įstatymo projektas, kuriuo sudaroma galimybė Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus perkelti iš miesto centrų, o laidojimo vietas įamžinti arba pažymėti Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat leidžiama naikinti kultūros paveldo registre įtrauktus kapus, jei jie pripažįstami propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes, o informacinis karas vyksta jau seniai, visu pajėgumu.
Negalima šiandien sau leisti lengvabūdiškai, pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones. Viena iš tokių priemonių yra sovietiniai karių kapai su garbinimo objektais, obeliskais, užrašais apie didvyrius. Ten palaidoti okupantai šiandien yra propagandos, penktosios Rusijos kolonos Lietuvoje įrankis provokuoti, skaldyti, kiršinti žmones, kad ir kaip makabriškai tai skambėtų.
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės atsirado siekiant vienintelio tikslo – šlovinti okupacinio režimo kariuomenę. Tokios kapinės sistemingai buvo įrenginėjamos visoje Lietuvos teritorijoje lankomiausiose vietose siekiant propaguoti totalitarinį režimą ir jo ideologiją. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Šiaulių miestas – apie pusšimtį karių palaikų šeštajame dešimtmetyje buvo atvežti į miesto centrą ir čia perlaidoti.
Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas ne kartą kėlė tokių palaidojimų iškėlimo iš Šiaulių miesto centro klausimą, atliepdamas Šiaulių miesto gyventojų lūkesčius buvo parengęs sprendimo projektą dėl perlaidojimo, bet jį įgyvendinti trukdė skirtinga teisės aktų interpretacija. Seimui priėmus pakeitimus, nebelieka teisinių kliūčių įgyvendinti visuomenės lūkestį.
Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos nustato, kad asmenų, nesančių šalies, kurioje jie mirė dėl karo veiksmų, piliečiais, palaikai turi būti gerbiami ir gerbiamos jų laidojimo vietos. Jie gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei. Tai yra logiška ir suprantama. Vis dėlto manau, kad pašalinti iš lankomiausių vietų objektus, įrengtus siekiant propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas, galėtų būti laikoma ypatinga visuomenine būtinybe, tačiau toks apibrėžimas iki šiol nebuvo įtvirtintas įstatyme. Taip pat nebuvo nustatyta, kad visuomeninis objektas – kapinės – gali būti pripažįstamas totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas propaguojančiu objektu, nors realiai taip buvo ir tebėra, tik labai iškreiptos formos, kaip ir visa sovietinė sistema.
Nesant imperatyvių teisės normų, įvairių savivaldybių merai skirtingai traktuoja situaciją ir manipuliuoja. Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas tiesiog ėmė ir perkėlė sovietinių karių palaikus, tam užteko vien administracijos direktoriaus įsakymo. Bet kai kurių savivaldybių (Šiaulių miesto, Mažeikių rajono savivaldybės) merai ir administracijų direktoriai išsisukinėja, prigalvodami įvairių priežasčių, kaip to nedaryti, o ne ieškodami galimybių. Šiauliuose buvo surengta apklausa, kuria buvo klausiama, ar miesto gyventojai pritaria sovietinių karių palaidojimų perkėlimui, ar nepritaria. Net 81 proc. iš 1500 apklausoje dalyvavusių respondentų išreiškė pritarimą perkėlimui. Tai kodėl nepaisoma gyventojų valios? Dabar yra visos galimybės tą padaryti.
***
Monika Ošmianskienė yra Seimo Laisvės frakcijos narė.