50 proc. leistinas pajamų perviršis nuomojantis socialinį būstą, 30 proc. įsigyjamo būsto kredito subsidija, socialinio būsto suteikimas ne eilės tvarka – viskas būtų gerai, jei būtų aišku, kaip vienišus tėvus atskirti nuo tiesiog nesusituokusių porų.
Deja, bet jokių sprendimų tam projekto iniciatorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – nepasiūlė, be to, neaišku, kas nutiks, jei vieniša mama ar tėtis pradės vaikščioti į pasimatymus – ar tai leistina? O gal reikia pamiršti asmeninį gyvenimą, jei nenori prarasti būsto? Situacija – tiesiog kurioziška. O blogiausia yra tai, kad savo vienišumą ar ne vienišumą įrodinėti turės patys žmonės.
Pokyčiai neteisingi susituokusių porų atžvilgiu
Priimtos įstatymo pataisos pažeidžia lygiateisiškumo principą, kuris sako, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę.
Galima sutikti, kad vieniši tėvai dažnai gyvena finansiškai sunkiau, tačiau ne šio įstatymo rėmuose – čia visi yra arti skurdo ribos ir socialinės atskirties, visi gauna vienodai mažas pajamas nepriklausomai nuo šeimos statuso. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tikruosius vienišus tėvus praktiškai neįmanoma identifikuoti, tad parama bei lengvatomis, tikėtina, pasinaudos ir tiesiog nesusituokusios poros, kas yra labai neteisinga susituokusių šeimų atžvilgiu.
Bendrai kalbant, parama, tame tarpe ir parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, turi būti teikiama įvertinus turimą turtą, gaunamas pajamas, o ne šeimyninę padėtį.
Skatins skirtis ir nesituokti
Laukiant socialinio būsto eilėje ar jau gyvenant socialiniame būste yra stebimos asmenų pajamos. Socialinis būstas prarandamas šeimos pajamoms viršijus tam tikrą sumą, todėl susituokusios šeimos, bijodamos netekti būsto, gali ryžtis skyryboms, nes vienišų tėvų pajamoms leidžiama net 50 proc. viršyti įstatyme nustatytą pajamų ribą.
Jei, kalbėdami apie vienišo asmens išmoką, kuri yra keliasdešimt eurų ir mokama pensininkams, galime tikėtis, kad žmonės, nugyvenę gyvenimą drauge, nesiims tokių kraštutinių priemonių, kaip skyrybos, tai kalbant apie jaunesnius ir kiekvieną eurą skaičiuojančius žmones yra tikrai naivu manyti, kad 30 proc. būsto kredito subsidija ar 50 proc. pajamų perviršis nepaskatins jų skirtis ar tiesiog nesituokti.
Vieniši tėvai taip pat galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka ir tai – dar viena priežastis nesituokti.
Apsunkins būsto prieinamumą žmonėms su negalia
Šiuo metu norint gauti teisę į socialinio būsto nuomą yra sudaromos dvi eilės – paprasta ir prioritetinė. Į prioritetinę eilę papuola žmonės su sunkia negalia, žmonės, netekę tėvų, ir daugiavaikės šeimos. Prioritetinė eilė yra sąlyginai neilga ir būstą gauna visi. Nuo šiol į prioritetinę eilę galės patekti ir vieniši tėvai, tame tarpe ir tiesiog nesusituokę asmenys, dėl ko, tikėtina, prioritetinė eilė stipriai išsipūs, o susituokusios šeimos ar tiesiog vieniši asmenys socialinio būsto lauks dar ilgiau. Tiesą sakant, paprasčiau būtų kalbėti ne apie prioritetinę eilę, bet apie tai, kas eina į eilės galą – susituokusios poros ir vieniši asmenys.
Įstatymo pataisomis nesprendžiama svarbiausia – skurdo ir nedarbo – problema
Ką iš tikro reikia keisti – pajamų ir turto metinius dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Jau nuo 2022 m. didėja minimalus atlyginimas (MMA) ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), tačiau įstatyme numatyti leistini pajamų dydžiai nėra koreguojami, todėl susidaro situacija, kuomet žmogus su sunkia negalia, gaudamas minimalų atlyginimą, viršys leistiną pajamų ribą. Taip pat ir susituokusi pora – jei abu tėvai yra dirbantys ir uždirbantys bent minimalų atlyginimą, jie viršys leistiną pajamų ribą.
Tokios nuostatos skatina slėpti pajamas ir nedirbti, nors vienas iš įstatymo taikymo principų kalba apie veiksmingumą ir efektyvumą, t. y. apie motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius. Deja, bet rezultatą turime atvirkštinį ir pataisomis šios problemos niekaip nesprendžiame.