Morgana Danielė. Kam leisime susilaukti vaikų, o ką eliminuosime?

Nuolat girdime kalbas apie gimstamumo skatinimą Lietuvoje, tačiau net toms šeimoms, kurios labai nori ir siekia susilaukti vaikų, kliūtis panaikinti Seime linkę ne visi.

Vienišos moterys, nesusituokusios nevaisingos poros negali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, nes tai draudžia teisės aktai. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali gauti tik susituokusios poros ar partnerystės sutartį sudarę asmenys. Beje, jokia partnerystės sutartis iki šiol neegzistuoja.

Greičiau nuvažiuosi į Rygą, nei sulauksi tinkamų įstatymų Lietuvoje

„Pavažiuok pirmadienį iki Rygos, ten viską ir padarysime“, – sako vaisingumo klinika savo klientei. Kodėl? Nes ten veikianti klinika mielai atliks pagalbinį apvaisinimą ir vienišai moteriai, ir nesusituokusiai porai. Pinigai liks Latvijos biudžete, o Lietuvos pilietis eilinį kartą negaus paslaugų savo šalyje. Su tokia realybe susiduria lietuviai, norintys ir siekiantys susilaukti vaikų. Tuo pat metu iš Seimo tribūnų griaudi Seimo narių susirūpinimas prastėjančia Lietuvos demografija.

Medicininis turizmas – dažnai girdime šią sąvoką, tačiau retai susimąstome, kaip jis mus veikia. Viena vertus, džiugu, kad vaikų susilaukti norintys lietuviai gali naudotis ištiesta kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – pagalbos ranka. Kita vertus – tikrai liūdna, nes tai akivaizdžiai parodo, kaip mūsų valstybė renkasi kurti perteklinius barjerus savo žmonėms.

Neigiami demografiniai procesai

Remiantis Valstybės duomenų agentūros (buvusio Lietuvos statistikos departamento) duomenimis, 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. nuolatinių gyventojų, kurių kasmet sumažėja maždaug 5 tūkstančiais. Šiuo metu Lietuvoje vienai moteriai tenka vos 1,7 vaiko – 0,4 mažiau, nei statistiškai reikalingas minimalus bent jau stabilios, nesitraukiančios visuomenės demografinis rodiklis. 2021 metais Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų, o remiantis „Eurostat“ duomenimis prognozuojama, kad per kelis dešimtmečius Lietuvoje gyventojų skaičius sumažės iki 2 mln.

Nors šiandien tebesame didžiausią gyventojų skaičių turinti Baltijos valstybė, kyla klausimas – ar ilgai? Demografinės krizės akivaizdoje turime pergalvoti požiūrį į savo piliečius, kaip tą jau padarė mūsų kaimynės.

Vienodų teisių į šeimos planavimą užtikrinimas

Teisę kurti šeimą turime visi ir niekas jokiais įstatymais to negali uždrausti. Tai įtvirtinta ir svarbiausiose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, ir nacionaliniuose teisės aktuose. Visi turime lygias teises į šeimos planavimą – laisvai ir atsakingai apsispręsti dėl vaikų turėjimo, jų skaičiaus.

Šiuolaikinėje visuomenėje daugėja finansiškai stabilių ir nepriklausomų nuo partnerių moterų, kurios pačios priima sprendimą dėl motinystės. Įsivaizduokite, kad moteriai 35 metai, ji padariusi karjerą, tačiau vis dar vieniša. Partneris gali atsirasti ir vėliau, o biologinis laikrodis juk tiksi šiandien. Kaip susilaukti kūdikio, apie kurį svajoji?

Teoriškai vienišai moteriai norą susilaukti vaiko įmanoma išpildyti per spermos donorystę arba per (ne)pažįstamą žmogų. Mokslo pažanga tai leidžia padaryti legaliai, neieškant vienos nakties nuotykio. Pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga šios moterys gali 16-oje Europos valstybių, tarp kurių ir mūsų kaimyninės Latvija bei Estija. Tačiau Lietuvoje vienišoms moterims vis dar neleidžiama tokiu būdu įgyvendinti savo prigimtinės teisės susilaukti vaikų.

Stipriai ribojama galimybė gauti vaisingumo priežiūros paslaugas, jų diferencijavimas neigiamai veikia ne tik vienišas moteris, bet ir nesusituokusias nevaisingas poras. Valstybė turi skatinti ir remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų, kurių efektyvumas ir saugumas sveikatai yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais, taikymą visiems žmonėms, nediskriminuojant. Kai yra mokslo teikiamos galimybės ir norintieji jomis naudotis, įstatyminė bazė negali tapti stagnacijos priežastimi.

Ar vaikų galės gimti daugiau?

Panašu, jog netrukus vėl sulauksime daug audringų diskusijų Seime. Dabartinio įstatymo nuostatos neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių bei neužtikrina lygiateisiškumo principo. Taigi, į Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą įtrauktos nuostatos, kurios leis pagalbinio apvaisinimo būdu vaikų susilaukti vienišoms moterims ir nesusituokusioms nevaisingoms poroms.

Pažymėtina, kad galimybė vienišoms moterims susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu buvo siūlyta ir ankstesniuose projektuose, tačiau tai neatitiko Seimo daugumos asmeninių, religinių ir ideologinių įsitikinimų.

Ir deja, Europos šalių kontekste pagalbinio apvaisinimo paslaugų reguliavimo klausimais Lietuva patenka į kategoriją „PRASTAS“ – kartu su Rusija, Moldova, Rumunija. Stengtis dar yra kur: didinti finansuojamą paslaugos ciklų skaičių, plėsti lydinčių paslaugų finansavimą, paslaugos gavėjų skaičių, gerinti susijusias psichologinės pagalbos paslaugas ir kt. Tačiau čia – dar darbai ateičiai.

Na, o šiandien valstybė bent jau turi sudaryti vienodas sąlygas susilaukti vaikų visoms to pageidaujančioms vaisingo amžiaus moterims bei nesusituokusioms nevaisingoms poroms. Ne politikams spręsti ir reguliuoti žmonių prigimtinę teisę turėti vaikų. Tikiu, kad pertekliniai ribojimai bus pakeisti ir kai kurių politikų moralinės nuostatos netaps svarbesnės nei Lietuvos žmonių poreikiai.