Morgana Danielė. „Peliukų” eros pabaiga, arba Kodėl su vaikais kalbėtis apie seksą reikia tada, kai kyla pirmieji klausimai

„Varpelis” ir „peliukas”, „putytė” ir „daikčiukas”, „boružėlė” ir „žąsiukas”, o gal „slapta vietelė”? Tokie ir dar daug panašių pavadinimų siekiant išvengti dviejų paprastų medicininių sąvokų – „vulva” ir „penis”. Nuo darželio pradėtas lytinių organų ir informacijos apie lytiškumą slėpimas po lapais tęsiasi ir visą vaiko paauglystę. Ne tik šeimoje, bet ir mokykloje. Kodėl, kilus pirmiesiems klausimams, vis dar vengiame ir nemokame į juos atsakyti?

Mus visus labai sukrečia visos į viešumą iškylančios pedofilijos bylos. Tačiau ar žinojote, kad dažnai seksualiniai nusikaltimai teisėtvarkos nepasiekia dėl to, kad vaikai, ypač mažamečiai, nemoka apibūdinti to, kas jiems nutiko? Jie nežino, ką reiškia veiksmai, atlikti su jais, kodėl tai nėra žaidimai su „peliukais“ ar „meilės išraiška“, kaip dažnai gali sakyti prievartautojai.

Mus visus sukrečia pornografijos paplitimo tarp vaikų statistika. Vidutiniškai, pirmą kartą pornografinius vaizdo įrašus vaikai pažiūri būdami 11 metų amžiaus. Taip jau nuo ankstyvosios paauglystės formuojamas smurtinis, moterį žeminantis ir nerealistinis požiūris į seksą. Be to, seksas, vaizduojamas pornografijoje, ne tik kad neformuoja, bet naikina jauno žmogaus emocinį ir vertybinį požiūrį į lytinius santykius.

Mus visus sukrečia gimdančios paauglės. Tačiau iš sovietmečio atsineštas apsiribojimas biologiniu dauginimosi funkcijos aptarimu nėra ir niekada nebuvo joks lytiškumo ugdymas. Atvirkščiai, tylėjimas apie kontracepcijos priemones, lytiškai plintančias ligas, nėštumo nutraukimą, pačią seksualinių santykių reikšmę lemia tai, kad jaunos mergaitės vis dar neretas svečias mūsų gimdymo skyriuose.

Mus visus sukrečia ir smurto artimoje aplinkoje statistika. Komentatoriai rašo: „Mūsų laikais apie tai nekalbėjome, normalūs žmonės išaugome“. Tačiau ir sovietinėse, ir, akivaizdu, net dabartinėse šeimose, vis dar normalizuotas sekso kaip moters „pareigos“ suvokimas, kuris tampa seksualinio ir fizinio smurto šeimoje priežastimi. Visuomenėje tas „normalumas“ dažnai plika akimi nematomas, tačiau už uždarų durų realybė nusidažo kitomis spalvomis.

Neteisingai galvojama, kad kalbėjimas apie seksą skatina jaunus žmones kuo anksčiau pradėti lytinį gyvenimą. Atvirkščiai, informuotas ir vertybėmis grįstas požiūris į seksualinius santykius skatina palaukti tinkamo žmogaus ir pirmuosius santykius atidėti vėlesniam amžiui. Be to, būti atsargiems, saugantis ligų ir neplanuoto nėštumo.

Vyti seksualinį neraštingumą iš savo kiemo galime tiesiausiu keliu – per vaikų lytiškumo ugdymą. Tačiau iki šiol galiojusi Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa (aka SLURŠ) mokyklose praktiškai ir nebuvo įgyvendinama. Įsigilinus į jos turinį – gal ir gerai.

Šioje Seimo kadencijoje taip pat neišvengėme nesusipratimų. 11–12 klasių mokiniams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ruošta Sveikatos įgūdžių bendroji programa turėjo užtikrinti informaciją apie psichikos sveikatą, vakcinas, svarbiausias ligas ir jų prevenciją bei kitus panašius klausimus.

Tačiau sveikatos programoje sveikatos nebuvo. Dėl neaiškių priežasčių, teologijos žinovų paruoštoje programoje svarbiausią vietą užėmė kontracepcijos žala, nėštumas, kūdikio laukimas. Taip, tokios temos jų buvo apibrėžtos, kaip aktualiausios paaugliams. Skatiname kurti šeimą, tačiau neugdome žinojimo apie lytiškai plintančias ligas, kontracepciją, nėštumo planavimą ir jo nutraukimą, Žmogaus papilomos virusą (ŽPV), lytinę tapatybę ir kitas jaunam žmogui svarbias temas.

Deja, bet neįmanoma tikėtis, kad jaunimas turės objektyvių, praktiškai panaudojamų, jų amžių ir raidą atitinkančių žinių apie reprodukcinę sveikatą, jei programų rengėjai bus ne sveikatos, o religijų specialistai, ir dargi pačią su lytiškumu susijusią informaciją vertins kaip grėsmę.

Nuo šio rudens mokyklas pasieks Gyvenimo įgūdžių programa. Ši programa vyks 1–10 klasių mokiniams, todėl bus išlaikomas reikalingos informacijos suteikimo tęstinumas. Be to, nuo 5-os klasės atsisakoma iki šiol neveikusio integracinio principo, todėl vaikai turės vieną papildomą kassavaitinę pamoką, kurioje bus aptariami ne tik lytiškumo, bet ir narkotikų prevencijos, saugaus elgesio, sveikos gyvensenos temos.

Nors dėl programos vykdymo kokybės dar kyla nemažai klausimų, bet šiandien galime pasidžiaugti dėl progreso. Bendrųjų įgūdžių pamokos turi tapti ta erdve, kurioje bręstantis žmogus galėtų užduoti rūpimus asmeninius, intymius klausimus ir gautų mokslu pagrįstus atsakymus. Šiandien prie lytiškumo ugdymo turime prisidėti ir patys, kad ir nuo kūno dalių vadinimo jų tikraisiais pavadinimais.