Laimei, yra ir kitokių. Pilietinis aktyvumas auga, tą rodo ir tyrimai. Šiuo metu pilietinio aktyvumo indeksas Lietuvoje yra aukščiausias nuo 2007 m. ir tai yra džiuginanti žinia. Ir jei pagalvojote apie protestuotojus miniose, tai šįkart tikrai ne apie juos.
Dalyvaudami valstybės gyvenime, žmonės ne tik sužino apie valstybėje vykstančius procesus ir aktualizuoja problemas, bet ir turi realią galimybę išspręsti sau ar savo artimiesiems kilusias kliūtis bei prisidėti prie kokybiškų valdžios institucijų sprendimų ir visos valstybės pažangos.
Netikite? Pateiksiu dvi sėkmingas pilietinio įsitraukimo istorijas psichikos sveikatos klausimais, atnešusias ne tik asmeninį rezultatą, bet ir rezultatą visuomeniniu mastu.
Vienos ligoninės pažyma
Gaunu žinutę socialiniuose tinkluose: „Labas rytas. Norėčiau paklausti nuomonės dėl šito įsakymo projekto. Man neaktualu, bet <...> Manau jūs galite iškelti šitą klausimą“ ir prideda nuorodą į Susisiekimo ministerijos įsakymo projektą. Projekte numatoma, jog kandidatai į kelių saugumo auditorius turi pateikti medicininę pažymą iš Respublikinio priklausomybės centro, kuri, pagal įsakymo logiką, turėtų įrodyti ir nepriekaištingą kandidato reputaciją, ir tai, kad kandidatas nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Tikrai privalau iškelti šį klausimą!
Kartą ir visiems laikams – jokios valstybinės „įskaitos“ seniai nebėra. Respublikinis priklausomybės ligų centras tėra viena šalies ligoninė, ir ji nekaupia ir neturi visos įmanomos informacijos apie žmogaus psichikos sveikatą. Ji tik duoda išrašą, kad būtent čia, šiame 4 aukštų pastate, gydytasi nebuvo. Be to, įstaiga parašys tą patį net jei kreipėtės ir gydėtės, tačiau tą darėte mokamai ir neatskleisdami asmens tapatybės.
Tokiu būdu medicininė pažyma tampa niekine – ji nesuteikia objektyvios informacijos apie potencialaus darbuotojo sveikatos būklę. Ar nebuvo apsinuodijimo alkoholiu atvejų? Ar nefiksuota alkoholinė psichozė? Ar nesigydyta dėl priklausomybės kokioje nors privačioje įstaigoje? Ar būta kokioje nors reabilitacijoje dėl narkotikų priklausomybės? – klausimai taip ir lieka neatsakyti.
Kai ši sąlyga naudojama siekiant užtikrinti nepriekaištingą kandidato į pareigas reputaciją, tai yra jau tiesioginis žmonių atgrasymas nuo kreipimosi pagalbos dėl psichikos ligų.
Logika paprasta: nesikreipi pagalbos – nėra ir juodos dėmės biografijoje. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie aukštos kvalifikacijos specialistus (notarai, teisėjai, gydytojai ir kt.), kurie tokiu atveju teikia pirmenybę gyventi su priklausomybės ar kita psichikos liga, kol ji įsisenėja ir tampa sunkiai valdoma. Pagalvokite apie plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusius neblaivius už vairo sulaikytus teisėjus ar kito aukšto rango pareigūnus.
Negydomų ligų žala yra didesnė, nei kai jos yra sprendžiamos – tą mūsų valstybė jau suprato. Tačiau barjerų šalinimas išlieka aktualus kiekvienoje kadencijoje. Vis atsiranda pražiūrėtų punktų arba jie automatiškai perrašomi į naujas tvarkas.
Susisiekimo ministeriją informavau apie tokio reikalavimo neracionalumą, taip pat apie būdus, kurie gali padėti objektyviai įvertinti kandidatų sveikatos būklę ir nepiktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Rezultatas – stigmatizuojantis ir niekinis punktas, kuriuo reikalaujama vienos ligoninės pažymos iš įsakymo, bus galiausiai pašalintas.
Vienos anketos klaidos
Skambutis: „Ar žinojote, kad SAM ir VRM ministro įsakyme vienkartinis nelegalus psichiką veikiančios medžiagos pavartojimas prilyginamas psichikos sutrikimui ir užkerta kelią kandidatuoti į statutinę tarnybą visam gyvenimui? Jau pateikiau peticiją Vyriausybės peticijų komisijai“.
Skaitau įsakymą ir negaliu patikėti: pagal šį įsakymą visi, kurie būdami nepilnamečiai vartojo alkoholio arba būdami pilnamečiai kaime pas močiutę paragavo samanės, ir visi, kurie bent kartą gyvenime yra vartoję nelegalią medžiagą (ar net ten, kur pagal įstatymus ji legali) ir tą pažymi anketoje, išlaikydami skaidrumą ir tiksliai atsakydami į užduotus klausimus, netenka teisės tarnauti valstybei tokiu būdu, kuriuo norėtų tai daryti. Vykdyti kontrolę pasienyje? Negalima. Persekioti ir sulaikyti teisės pažeidėjus? Deja, ne. O jeigu gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir jų turtą? Jeigu bus naudojama aukštalipių įranga – taip pat neišeis.
Ši tvarka aptikta neatsitiktinai. Dėl jos nukentėjo realus žmogus, kuris stodamas į Policijos mokyklą, anketoje pažymėjo, kad yra vieną kartą vartojęs kanapę. Nyderlanduose, t. y. ten, kur kanapė yra de facto legali. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) pateikia išvadą, kad šis žmogus netinkamas tarnybai dėl „psichikos ligos“ – vienkartinio legalaus kanapės pavartojimo. VISAM GYVENIMUI.
Kreipiuosi į atsakingas ministerijas, taip pat Peticijų komisijos narius, paaiškindama, kaip man atrodo, akivaizdų faktą, kad vienkartinis psichoaktyviosios medžiagos vartojimo faktas, nors ir gali sukelti vienkartinį ir trumpalaikį psichikos sutrikimą, pats savaime negali būti prilyginamas psichikos ligai.
Panašu, jog vienkartinis nelegalus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas (taip pat ir alkoholio) yra reputacinis kriterijus – tokiu atveju būtų svarbu atskirti jį nuo su sveikatos būkle susijusių normų ir nevertinti kaip psichikos sutrikimo. Kreipimusi prašau atidžiai išanalizuoti klausimą ir siūlyti kompetentingoms institucijoms atlikti reikiamas korekcijas. Rezultatas – Vyriausybės peticijų komisija tenkina peticiją, numatoma peržiūrėti esamą reguliavimą.
Psichikos sveikatos srityje barjerų išlieka daug. Jie nepadeda nesusirgti, tačiau užkerta kelią sveikti. Baimė kreiptis pagalbos, gauti reikiamas konsultacijas ir gydymą yra būdinga ir jauniems žmonėms, išgyvenantiems nerimą dėl savo ateities, ir tiems, kas jau yra valstybės tarnautojai, pareigūnai, vadovai. Ligos nesirenka žmogaus pagal profesiją ar amžių, jos nutinka bet kam ir bet kada.
Nors valstybė jau senokai pradėjo eiti šių barjerų, susijusių su psichikos sveikata, šalinimo keliu. Ministerijose buriamos darbo grupės, įstatymai ir tvarkos vis peržiūrimos, šis bei tas išraukiama. Po kelerių metų procesas kartojamas. Tokie žingsniai, nors lėti ir ne iki galo nuoseklūs, yra labai geri. Tačiau čia savo vaidmenį gali atlikti ir piliečiai.
Raginimas atkreipti dėmesį į tvarkų alogiškumus yra pagalba valstybės tarnautojams kokybiškai vykdyti savo darbą, o valstybei – tobulėti. Bet svarbiausia – tai pagalba sau, nes juk pažangioje valstybėje gyventi gera. Pateikiau tik du atvejus, tačiau jų turėtų būti žymiai daugiau, nes kas kitas, jei ne patys, ir esame atsakingi už savo valstybės ateitį?