Ir ne tik dėl to, kad žmonių simpatijos žemės ūkio profesoriui tėra tiesiogiai proporcingos jų antipatijoms LVŽS lyderiui. Ir vėl, žinoma, kalta Rusija, o tiksliau – mūsų konservatoriai su savo besąlygiška ir amžina neapykanta Rusijai, kuria pamažu užsikrečia visas Seimas.
Inteligentiška Pranckiečio laikysena čia nepagelbės – Lietuvos žmonių daugiau taip nepapirksi, kai įsipainiojusi Rusija. Meilė jam tuoj tuoj pradės blėsti visuomenės nuomonės reitinguose. Juk Pranckietis tapo Rusijos interesų dangstytoju, taigi, vatniku. Jo šansai likti Seimo Pirmininko poste mažėja, Seimo narių balsai, kad ir slapti, prieš jį po truputį kapsi.
Pranckietis turbūt visą šį laiką giliai viduje samprotavo: „Neatsistatydinsiu! Kam man pačiam trauktis?! Ar aš durnas? Juk tai toks postas! Man labai patinka būti Seimo Pirmininku. Juk nesurinks jie tų balsų – slaptas balsavimas.“
Tačiau išlindus Irinos Rozovos atvejui, situacija keičiasi. Vis dėlto, Pranckietis, matyt, tebegalvoja taip: „Laikysiuosi iki paskutiniųjų! O gal neužteks balsų?! O gal kaip nors pratempsiu iki rinkimų... Blogiausiu atveju, nuskriaustuosius juk mūsų visuomenė visada myli.“
Nebūtų Rozovos atvejo, reikėtų kažką panašaus išrasti, ir nebūtų labai sudėtinga. Ir vatnikų Lietuvos žmonės netoleruoja, kad ir koks liūdnas jų likimas bebūtų. Pačiame Seime buvo ir tebėra nemažai abejojančių, ar tikrai Mindaugas Bastys atstovavo Rusijos interesams ir kėlė grėsmę Lietuvos saugumui (Seimo tyrimo išvadose buvo rašoma, kad Basčio „tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį“ – ir kas galėjo pagalvoti, kad ūkininkas iš Zanavykų būtų toks galingas!), ir visuomenė jo nepasigailėjo. Vatnikas – ir baigta.
Dar naiviau Pranckiečiui buvo patikėti opozicijos meile jam. Ir jis nejuokavo! Lengvai apsuko jį konservatoriai su liberalais aplink pirštą. Konservatoriai ypač mėgsta politines intrigas, o Rusija su Putinu jiems visada padės jas sukurpti. Liberalai po visų korupcijos skandalų nori atrodyti švaresni – puiki proga, kai gali viešai skalbti kažką kitą.
Gęsta ir teisuolio Vytauto Bako aureolė. Pasitraukęs iš LVŽS ir atitinkamai didvyriškai paaukojęs tokį patogų NSGK pirmininko postą, jis praktiškai apsiskelbė šventuoju. Tačiau besivaikydamas „MG Baltic“ baubą ir besiknaisiodamas po buvusių šalies premjerų praeitį, didysis tyrėjas kažkaip pražiopsojo tai, kas buvo tiesiog po jo nosimi.
Turbūt pagalvojo, „ai, čia smulkmė, kam rūpi paprasta Seimo narė, dar moteris, aš juk medžioju didelius žvėris, politinius grobuonis!“ Ir še Tau! Putinas iš vienos atrodančios nereikšmingos pažymos iššoko! Bako karūna vos laikosi, reikia prilaikyti, kad nenukristų.
Nebeveikia ir valstiečių žaliųjų demokratėjimo korta – juk ir Bakas, ir Pranckietis iš LVŽS jau pasitraukė, nelaukė partijos parlamento sprendimo, tai, išeina, ir to demokratėjimo nereikia.
Nesvarbu, koks likimas ištiktų Pranckietį Seimo Pirmininko poste, mes stebėsime vieno žmogaus dramą (tragedija būtų pasakyta per stipriai). Tokių matėme ne vieną – ji paprastai ištinka politikos naujokus, ypač tuos, kurie netikėtai iškart atsidūrė itin aukštose pozicijose, – tuos politikus meteorus, kurie trumpai sužimba politinėje padangėje ir akimirksniu sudega.
Po to jiems būna psichologiškai labai sunku susitaikyti su tokiu, kad ir dėsningu nuopuoliu. Jiems atsiranda be galo daug laisvo laiko, sveikinimų gimtadienio ir Kalėdų proga sumažėja iki minimumo, kaip ir kvietimų į renginius bei ambasadų priėmimus, kelionių į užsienį – irgi vos viena kita, žmonės nustoja sveikintis, pamiršta net draugai.
Pralaimėti išmoksta, ir ne kartą, ir pasiekti dugną paprastai nebijo tik seni politikos vilkai – jie per gerai išmano politikos taisykles ir jos niuansus. Bet kuriuo atveju, Pranckietis bandys laimę per Seimo rinkimus savo vienmandatėje apygardoje Kauno rajone. Palinkėkime jam sėkmės – juk demokratija.
Politinė komedija tęsiasi – ji niekada nenutrūksta, tebūna pauzės tarp atskirų veiksmų. Pranckiečio „būti ar nebūti Seimo Pirmininku“ tėra viena siužetinė linija. Žinoma, lietuviškoji nublanksta prieš Boriso Johnsono „Brexit“ absurdo dramą (jei ne tragediją). Tačiau mėgaukimės! Mūsų laukia ilgas veiksmas – iki 2020 metų rinkimų.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.