Kyla klausimas - kodėl toks puikus pasiūlymas slepiamas nuo vilniečių? Gal nauja savivaldybės iniciatyva skirta tik saviems? O gal yra kitų mums nežinomų priežasčių?
Trumpai apie programą. Birželio 4 dieną, Vilniaus miesto tarybos narys ir savivaldybės būsto programos koordinatorius Kęstutis Nėnius į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salę sukviestiems daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovams pristatė savivaldybės programą „Atnaujinkime miestą – atnaujinkime būstą“. K.Nėnius priminė, kad miesto savivaldybė yra įsteigusi viešąją įstaigą „Atnaujinkime miestą“, kuri įgyvendins šią programą.
Namus renovuoti pageidaujančių butų savininkų atstovams tereikia iki šių metų liepos 1 dienos pateikti paraiškas ir įsipareigoti už šilumą 10-15 metų mokėti ne mažiau, nei dabar, o visa kita atliks VšĮ „Atnaujinkime miestą“ – parengs techninius projektus, pasiskolins pinigų investicijoms atlikti (paskolą savo turtu garantuos vienas iš viešosios įstaigos steigėjų „Vilniaus šilumos tinklai“), centralizuotai atliks rangos darbų pirkimus, organizuos techninę priežiūrą, suteiks garantijas ir prisiims veiklos nesėkmės riziką.
Posakis „genialumas glūdi paprastume“ čia nė iš tolo netinka, nes tokia iš pirmo žvilgsnio paprasta, aiški ir trumpa programa kelia daugiau klausimų, nei pats programos pristatymas.
Vilniaus miesto savivaldybės surengtame pristatyme buvo pakviesti dalyvauti tik Daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovai. Jiems buvo pasiūlyta teikti paraiškas iki šių metų liepos 1 dienos nešaukiant butų savininkų susirinkimų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. Norisi savivaldybės atstovo paklausti – kodėl privilegija numatyta tik daugiabučių namų savininkų bendrijų administruojamiems namams, o tokio pasiūlymo nesulaukė daugiabučiai namai, kuriuos administruoja savivaldybės paskirti administratoriai? O vis dėlto atitinkamo pasiūlymo sulaukė ir administratoriai ar net jau pateikė paraiškas, tik butų savininkai apie tai nieko nežino. Juk jų sprendimas VšĮ „Atanujinkime miestą“ atrodo visai nebūtinas.
Dar vienas klausimas kyla dėl gana keistos datos. Kodėl pasirinkta liepos 1 diena, jei pranešta apie tokią galimybę mažiau, nei prieš mėnesį – birželio 4-ąją? Ar pakanka trijų savaičių parengti paraišką – įvertinti namo būklę, pasirinkti tinkamas priemones, parengti sąmatą? Dar keisčiau liepos 1-osios data atrodo ES paramos kontekste. Juk ES parama šiuo programavimo periodu (2007-2013) numato, kad ES parama gali būti teikiama iki 2015 metų pabaigos, o VšĮ „Atnaujinkime miestą“ K.Nėniaus teigimu, žada ja pasinaudoti? Tad kodėl tik liepos 1-oji? Norom nenorom atsiranda sąsaja su šiuo metu rengiamo savivaldybės projekto Vilniaus miesto šilumos tinklų modernizavimui?
Kiek numatoma Vilniuje renovuoti namų pagal šią programą, atsižvelgiant į tai, kad paskolas garantuojančio juridinio asmens turtas nėra neišmatuojamas, t.y. kokia apimtimi VšĮ „Atnaujinkime miestą“/Vilniaus šilumos tinklai yra pasirengę prisiimti įsipareigojimus šiuo metu? Ar programą numatoma įgyvendinti etapais?
O kaip pateikti paraišką, jei neaišku, kad įskaičiuota į standartinį renovacijos paketą – langų sienų šiltinimas, šilumos punkto įrangos pakeitimas, stogo šiltinimas ir/ar kt? Prašytume apytiksliai įvardinti ir standartinio numatyto paketo kainą standartiniam 60 kv.m dviejų kambarių butui. Kaip numatoma spręsti nuosavybės klausimus ten, kur šilumos punktas nuosavybės teise nepriklauso namo bendraturčiams? Kaip numatoma įforminti gyventojų įsipareigojimus mokėti už šilumą ne mažiau, nei mokama dabar?
Jei namo butų savininkai pasirinktų įgyvendinti papildomas priemones, įskaitant gerbūvio atstatymą, kurių finansavimui įsipareigojimų mokėti tiek, kiek dabar mokama už šilumą per nustatytą laikotarpį nepakaktų, kaip keistųsi finansavimo sąlygos (ilgėtų mokėjimo laikotarpis, atsirastų papildomo finansavimo ir papildomų rizikų prisiėmimo poreikis.
Kas po renovacijos būtų statybos darbų garantijos gavėjas – užsakovas (VšĮ „Atnaujinkime miestą“) ar buto savininkai?
Kaip numatoma vykdyti pirkimus? Šiuo metu VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nėra perkančioji organizacija, tačiau dėl būsimų darbų apimties ir finansavimo specifikos greičiausiai taps perkančiąja organizacija. Ar tai nevertintina patirties stokojančiai įstaigai kaip didelė rizika programos įgyvendinimo sėkmei? Kaip žadama paskirstyti finansinius srautus, jei rangos darbų konkurso laimėtojas bus ne pats šilumos tiekėjas? Juk šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus (įskaitant civilinį kodeksą), teisė organizuoti pirkimus numatyta tik bendrijai arba administratoriui, o kokias funkcijas vykdys VšĮ „Antaujinkime miestą“ – neaišku.
Ar programą „Atnaujink miestą – atnaujink būstą“ administruos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos, ar bus įkurta nauja agentūra? Kokie yra pačios VšĮ žmogiškieji ištekliai ir ar jie pakankami įgyvendinti tokios apimties programas? Kokios numatomos administracinės išlaidos renovacijos veiklai vykdyti (proc. nuo projekto vertės)?
Ar turi VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pasirašę sutartis su bankais dėl programos finansavimo? Ar gali paskolos garantas būti Vilniaus šilumos tinklų turtas, kuris yra išnuomotas „Dalkiai“? O jei bankai dėl šios priežasties atsisakys dalyvauti šioje programoje, ar numatyta galimybė, kad VšĮ "Atnaujinkime miestą" pinigus skolinsis iš privačių investuotojų ar fondų?
Kas galiausiai administruos „Atnaujink miestą – atnaujink būstą“ programą - administruos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos, ar bus įkurta nauja agentūra? Kokie yra pačios VšĮ žmogiškieji ištekliai ir ar jie pakankami įgyvendinti tokios apimties programas? Kokios numatomos administracinės išlaidos renovacijos veiklai vykdyti (proc. nuo projekto vertės)?
Tad kaip čia yra – programos apimtis nežinoma, priemonės nepasirinktos, finansavimo nėra, o renkamos paraiškos butų savininkams nieko apie tai dažniausiai nežinant? Esminis momentas – turto garantas – VšĮ Vilniaus šilumos tinklai. Kas atsitiks, jei surinktų paraiškų suminė vertė viršys esamą Vilniaus šilumos tinklų turtą – ar tai tapos pretekstu šiuos tinklus privatizuoti?