Tokia Lietuvos politikų reakcija į žiaurius susidorojimus su protestuojančiais prieš rinkimų rezultatų klastojimą Baltarusijoje atskleidžia Lietuvos vidaus politikos veidmainystę.
Lietuvoje mojuoti trispalve – draudžiama!
Štai du nesenai vykę pavyzdžiai. Mokytoja Astra Genovaitė 2020 01 03 ant šaligatvio Vilniuje mojavo Lietuvos trispalve, taip protestuodama prieš pirmojo Lietuvos kario savanorio pulkininko Kazio Škirpos alėjos pervadinimą. Ji niekam netrukdė. Policija ją neteisėtai sulaikė melagingu pretekstu, neva ji neprisistatė, nors vaizdo įraše aiškiai girdisi, kaip ji ištaria vardą ir pavardę, ir atėmė trispalvę.
Nuovadoje kratant jos rankinuką, A. Astrauskaitei, lyg kokiai narkotikų platintojai, buvo skausmingai užlaužtos rankos, teko kviesti greitąją pagalbą. Teisme stebint vaizdo įrašus, glumina rusiški keiksmažodžiai iš policininkų lūpų, nukeliantys Lietuvą į gūdų sovietmetį ar Baltarusiją. Į
rašai policijos mašinos viduje rodo, kad pareigūnai, sulaikydami A. Astrauskaitę, vykdo Vilniaus mero prašymą sutrukdyti protestuoti prieš Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimą. Įrašas rodo, kad rankinuke pareigūnai ieškojo alėjos pavadinimo keitimo lipduko, bet jo nerado. Teismas pareikalavo policijos pateikti pilnus vaizdo įrašus, bet policija juos iškarpė, visomis išgalėmis siekdama nubausti A. Astrauskaitę už, neva, nepaklusimą policijai.
„Laisvės“ meras – prieš laisvę
Panašu į Baltarusijos situaciją? Ir taip, ir ne: ačiū, kad A. Astrauskaitės nemušė su policijos lazdomis. „Tik“ sužalojo peties sąnarį sukdami ranką.
Paradoksalu tai, kad skirtingai nuo Baltarusijos įvykių vertinimo, beveik niekas negina šios mokytojos teisės niekam netrukdant reikšti savo nuomonę, beveik niekas nepriekaištauja Vilniaus merui, mosuojančiam „Laisvės“ vėliava, už neteisėtus nurodymus policijai, o policijai – už neteisėtą sulaikymą ir perteklinę fizinę jėgą prieš moterį.
„Laisvės“ mero ir policijos smurtas prieš mokytoją pateisinamas, nes jie neva kovoja prieš nacionalizmą? O jei A. Astrauskaitė būtų mojavusi ne lietuviška trispalve, o lenkiška, baltarusiška ar LGBT vėliava, ar ji būtų buvus sulaikyta?
Už kitokią nuomonę – nokautas
Kitas dvigubų lietuviškos politikos standartų pavyzdys: smurtas Vilniuje birželio 6 dieną jaunimo eisenos, solidarizuojantis su protestais JAV dėl afroamerikiečio George’o Floydo žūties nuo policijos pareigūno, metu: Kęstutis Tamašauskas stovėjo nugara į JAV ambasadą ir veidu į mitinguojančius ant šaligatvio. Jis laikė plakatą „Stop Antifai, ginsime Lietuvą ir JAV“.
Vienas mitingo dalyvis jį puolė ir pargriovė ant žemės. K. Tamašauskui atsikėlus ir vėl išskleidus plakatą, antras eisenos dalyvis vėl puolė. Ir šį kartą taip smarkiai, kad K. Tamašauskas patyrė smegenų sutrenkimą, buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Policijos tyrėjas nukentėjusį įtikinėja pasigailėti užpuoliko – nekelti baudžiamosios jėgos dėl smurto, apsiriboti administracine nuobauda.
Ši eisena buvo plačiai nušviesta Lietuvos žiniasklaidos ir gausiai komentuota apžvalgininkų, tačiau beveik niekas neaprašė smurto prieš kitokią nuomonę taikiai reiškusį K. Tamašauską, niekaip šio smurto nekomentavo ir nevertino. O jei K. Tamašauskas būtų užpuolęs ir pargriovęs minėtos eisenos dalyvį? Garantuotai būtų apšauktas rasistu, nacionalistu, rodomas per žiniasklaidą, nuteistas pagal Baudžiamąjį kodeksą ir jam būtų skirta reali kalėjimo bausmė.
Vaikai – policijos šunų narve
Ar smurtas Lietuvoje būna dviejų rūšių – politinio elito remiamas, skatinamas gerasis ir baustinas blogasis – tas, kuris neatitinka valdžios požiūrio?
O kaip realizuojama konstitucinė teisė reikšti kitokią, nei valdžios nuomonę ir kritikuoti valdžią Baltarusijoje ir Lietuvoje? Štai dar du pavyzdžiai.
2012 06 05 vienuolika nepilnamečių, protestuodami prieš policijos perteklinės jėgos naudojimą Garliavos „šturmo“ metu, Kaune, ant Nemuno krantinės, kreidelėmis nupiešė žodį „TIE-SOS“. Atvykusi policija šešis jų sulaikė, du įkišo į tarnybinio šuns narvą policijos automobilyje ir nuvežę į nuovadą, kelias valandas apklausinėjo be tėvų ir be Vaiko teisių tarnybos atstovų dalyvavimo, taip labai grubiai pažeisdami įstatymus.
Buvo bandoma jiems surašyti protokolus už mitingų tvarkos pažeidimą ir krantinės sugadinimą kreidelėmis, kurias tą pačią dieną nuplovė lietus. Vieno jų mama Tatjana Narkevičienė metus policijos buvo tampoma po teismus, kaip kad dabar A. Astrauskaitė, ir bandoma nubausti už dukros nepriežiūrą, neva neatsakingai leido dalyvauti nesankcionuotame mitinge!
Konstitucija leidžia mitinguoti ne tik už Baltarusiją
Neprimena Baltarusijos? Buvo seniai? Pateikiu šviežią pavyzdį – 2020 08 17, protestų Baltarusijoje įkarščio metu, Vilniuje, šalia Prezidentūros, susirinko keliolika žmonių su medicininėmis kaukėmis, ant kurių buvo užrašyta „TIE-SOS“. Jie renkasi kiekvieno mėnesio 17 d., siekdami, kad Prezidentūra atsakytų, ar viskas tvarkoje su Garliavos „šturmo“ metu iš N. Venckienės namų paimta mergaite.
Policija liepė jiems išsiskirstyti, nes jie neva pažeidžia mitingų įstatymą, paėmė vieno asmens duomenis, spėju, kad dabar tampys po teismus. O jei susirinkusieji būtų turėję dvispalvę Baltarusijos vėliavą, tada būtų viskas gerai?
Ar teisė reikšti nuomonę Lietuvoje galima tik tada, kai sutampa su valdžios nuomone? Kodėl Lietuvos policija ir teismai, iš kurių ir kairieji, ir dešinieji Seimo nariai 1993 m. bendru sutarimu išvarė tarėjus, nemato 36 Konstitucijos straipsnio, kuris aiškiai sako, kad leidimų mitinguoti reikia tik tada, jei kyla kam nors grėsmė ar kam nors trukdoma: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“
Ar norėdami išreikšti nuomonę, turėsime visada su savim turėti dvispalvę Baltarusijos vėliavą?
Kodėl pas mus tokia dviveidystė tapo sistema, kai Lietuvos politikai taiko vienokius demokratijos standartus mums ir kitokius – kaimyninėms valstybėms?