Deja, pastaraisiais metais Lietuvos gyventojams vis sunkiau laikytis šių elementarių sveikatos priežiūros dalykų. Pasijutę prastai, poliklinikoje sužinome, kad artimiausiomis dienomis ar net mėnesiais galimybės patekti pas gydytoją nėra. Dažnai išgirstame, kad net registruotis vizitui galimybės nėra, kad visi „talonėliai“ jau išdalyti.

Gyventojų nuomonių apklausos rodo, kad eilės gydymo įstaigose yra viena didžiausių gyventojų nerimą keliančių problemų, bet dabartiniai valdantieji, skelbę reformas ir revoliucijas, pacientų problemų neišsprendė, tik pagilino.

Prieš kelias savaites plataus atgarsio sulaukusi informacija, kad visi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai apdrausti privačiu draudimu, rodo, kad eilių problemą valdantieji žino ir savojo rato žmonėms sprendimus randa. Ministerijos darbuotojams tiesiog suteikta galimybė tiek profilaktiškai, tiek susirgus kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kuriose nėra eilių. Trumpai tariant, Sveikatos ministerijos valdininkai pasirūpino tik savo interesais. Tuo tarpu į visų kitų pacientų poreikius tiesiog nusispjovė.

Ministerijos sprendimai uždarinėti gydymo įstaigų padalinius eilių problemą tik dar labiau paaštrino. Uždarius gydymo skyrius, rajonų gyventojai keliauja į didžiuosius miestus, kuriuose jau ir iki „reformų“ buvo sunku patekti pas gydytoją.

Žinau, kad eilių problema yra sudėtinga ir nulemta daugybės objektyvių priežasčių. Ji šiuo metu yra ne tik Lietuvoje. Augančius senėjančios visuomenės poreikius sveikatai sunkiai atliepia medikų rengimas, nepakankamas sveikatos finansavimas neužkardo gydytojų ir slaugytojų emigracijos, dalis pacientų pamiršta atvykti į polikliniką ir tai degina brangų medikų darbo laiką.

Kita vertus, žinau ir tai, kad eilės gydymo įstaigose nėra Dievo rykštė ar neišsprendžiama problema ir esu parengusi siūlymus šiai problemai spręsti.

Visu pirma, būtina panaikinti perteklinę medikų darbo biurokratizaciją. Lietuvoje gydytojų, skaičiuojant 1000 gyventojui, yra netgi daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet jų darbo laikas švaistomas ataskaitų pildymui bei dirbtinai sukurtų personalo struktūros reikalavimų įgyvendinimui.

Antra, gydymo įstaigos, sugebančios mažinti eiles ar net jas likviduoti, turi būti materialiai skatinamos. Darbas be eilių yra tolygus aukštesnei paslaugų kokybei ir jis turi būti valstybės, tai yra, ligonių kasų, apmokamas dosniau nei darbas atsipalaidavus bei vietoje mediko konsultacijos teikiant rekomendacijas, kad be eilės galima pagalbą gauti privačioje klinikoje.

Trečia, būtina visiems medicinos studentams užtikrinti mokymąsi rezidentūroje bei padidinti slaugytojų rengimo apimtis. Pagal slaugytojų rengimą Lietuva yra tarp Europos atsilikėlių, o bandymai mažėjančiam slaugytojų skaičiui užkrauti papildomas funkcijas skatina slaugytojų siekius emigruoti, o gydytojų darbo nesumažina.

Dveji treji metai yra pakankamas laikas eilėms poliklinikose išnaikinti.