Olesia Kozlovska. Tradicinių vertybių naikinimas ir žmonių degradavimas. Ar atėjo laikas stabdyti beprotybę?

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulis išgyvena esminius kultūrinius ir socialinius pokyčius. Vertybių sistemos, kurias mūsų protėviai brangino, išlieka vis mažiau vertinamos, o tradicinės moralės normos tampa derybų objektu. Tai kelia didelį susirūpinimą tarp tų, kurie tiki, kad šiuolaikinės civilizacijos pagrindas yra tradicinės vertybės ir pamatinės tiesos. Vienas iš ryškiausių šių pokyčių apraiškų yra genderizmo ideologijos įtaka ir jos propagavimas įvairiose švietimo sistemose visame pasaulyje.

Genderizmo įsigalėjimas mokyklose

Vis daugiau pasaulio valstybių į savo švietimo sistemas įtraukia genderizmo pamokas – lytinės tapatybės koncepciją, kuri kvestionuoja tradicinę vyro ir moters binarinę sampratą. Šios pamokos skatina idėją, kad lytis yra socialinis konstruktas, nepriklausomas nuo biologinių savybių. Tokios idėjos daro poveikį ne tik vaikų mąstymui apie savo asmeninę tapatybę, bet ir plačiai formuoja visą visuomenę.

Genderizmo ideologijos plėtra kelia daug klausimų. Kai kurie tėvai ir pedagogai teigia, kad tai sukelia painiavą vaikų galvose ir skatina per ankstyvą seksualinį švietimą, kuris ne visuomet atitinka nei vaikų brandą, nei tėvų požiūrį. Daugelyje visuomenių kyla diskusijos, ar toks švietimas yra tinkamas mokyklose, ar neperžengia etikos ir šeimos vertybių ribų.

Žmonių degradacija: prarastos vertybės

Šalia genderizmo stebime ir platesnį fenomeną – visuotinę žmonių degradaciją, kylančią iš vertybių krizės. Tradiciniai moralės, dorovės ir atsakomybės principai vis labiau nyksta. Šiuolaikinė populiarioji kultūra dažnai vertina greitą malonumą, momentinę sėkmę ir individualizmą, tuo tarpu solidarumas, bendruomeniškumas ir ilgalaikės vertybės lieka nuošalyje.

Degradacija pastebima visose gyvenimo srityse: nuo kasdienio bendravimo iki šeimos struktūrų nykimo. Skyrybos, vaikų palikimas, neatsakingas tėvystės vaidmens atlikimas tampa įprasta praktika. Vakarietiškoje visuomenėje, kurioje laisvė dažnai painiojama su savivale, vis mažiau lieka vietos atsakomybei už kitus žmones ir bendruomenę. Visa tai veda prie didėjančios susvetimėjimo, vienatvės, depresijos ir psichinių ligų bangos.

Vertybių naikinimo pasekmės

Pagrindinė viso šio socialinio perversmo pasekmė – tradicinių vertybių, tokių kaip šeima, pagarba gyvybei, solidarumas ir atjauta, nuosmukis. Religinės vertybės, kurios tūkstantmečius buvo žmonijos etikos ir moralės pamatas, šiandien vis dažniau tampa pajuokos ir atmetimo objektu. Kartu su vertybių nykimu, prarandamas ir tikėjimas aukštesniu gyvenimo tikslu bei prasme.