Taip, saugumas pasaulyje yra trapus reikalas. Taip, JAV prezidento rinkimų rezultatai, „Brexit“, stiprėjanti populistų įtaką Europoje pakeitė pusiausvyrą dabartiniame pasaulyje. Šių signalų, bylojančių apie pažeidžiamumą, negalima ignoruoti.
Vis dėlto nemanau, kad NATO dabar atsidūrė kokiame nors mirtiname pavojuje. Esu įsitikinęs, kad Europa tikrai stiprins savo gynybinį pasirengimą, finansavimą ir pajėgumus, remdamasi ne kuo kitu, o būtent glaudesniu nei bet kada anksčiau bendradarbiavimu su NATO.
Nauja strateginė kryptis
Tiesą sakant, Europa jau nusibrėžė naują strateginę kryptį. Tai įrodo ką tik, gruodžio 6 d. patvirtinta bendra Europos Tarybos, Europos Komisijos vadovų bei NATO generalinio sekretoriaus deklaracija, kurioje – net 42 punktai įsipareigojant dėl bendrų ES-NATO veiksmų gynybos ir saugumo srityje. Esminės tarpusavio įsipareigojimų kryptys yra šios:
1. Kova su hibridinėmis grėsmėmis. 2017 m. ES ir NATO įsteigs Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centrą. ES ir NATO štabai bendradarbiaus ir strateginės komunikacijos klausimais, bus veikiama išvien su NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centru.
2. Bendros ES ir NATO operacijos. Pirmiausia – Viduržemio jūroje, tačiau jau įsipareigota tvirtinti bendradarbiavimą ir aviacijos sektoriuje, prioritetu įvardinant Vakarų Balkanų regioną.
3. Kibernetinis saugumas. ES ir NATO kibernetinę gynybą integruos į jau vykdomas misijas ir operacijas. Bus toliau stiprinamas ES ir NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centras.
4. Didinami gynybos pajėgumai. ES ir NATO įsipareigojo užtikrinti, kad daugiašaliu pagrindu sąjungininkų ir valstybių narių sukurtais pajėgumais būtų galima naudotis vykdant tiek NATO, tiek ES operacijas.
5. Gynybos pramonė ir moksliniai tyrimai. ES ir NATO sutarė derinti veiksmus, orientuojantis į inovacijas.
6. Bendros pratybos. ES ir NATO 2017-2018 m. vykdys lygiagrečiai suderintas pratybas. Tai bus daroma vadovaujant NATO per 2017 m. krizių valdymo pratybas ir vadovaujant ES 2018 metais. NATO toliau kvies ES stebėti ir dalyvauti karinėse pratybose.
7. Gynybos ir saugumo pajėgumų stiprinimas. Sutarta, kad NATO ir ES bendradarbiaus pirmiausia Vakarų Balkanuose, ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, įskaitant Gruziją, Moldovos Respubliką, Ukrainą, Jordaniją, Maroką ir Tunisą.
Mano galva, visa tai žymi esminių pokyčių pradžią. Lietuva ir Baltijos šalys šio naujo ES ir NATO bendradarbiavimo kryptį turėtų labai aiškiai paremti, nes tai mums visokeriopai naudinga. Apie tai mes seniai svajojome.
Reikia pamiršti pasiteisinimus
Nebe laikas ieškoti pasiteisinimų, kodėl ES ir NATO nėra pakeliui. Nebe laikas svarstyti, esą aktyvindama savo veiksmus gynybos ir saugumo srityje ES dubliuos NATO, tokiu būdu tariamai susilpnindama pastarąją. Kaip matome, sinergija įmanoma, ir dabar reikia realiais veiksmais ją įtvirtinti.
Laikas pripažinti, kad pačiai Europai būtina geriau pasirūpinti savo gynyba. Be geresnės ir gilesnės koordinacijos su NATO to padaryti neįmanoma. Jei dar kam nors kyla klausimų, įvertinkime skaičius. ES valstybių narių metinis gynybos biudžetas sudaro bemaž pusę JAV gynybos biudžeto, tačiau realūs ES gynybos pajėgumai siekia tik 10-15 proc. JAV pajėgumų. Kodėl?
Pirmiausia dėl to, kad Europos šalys savo gynybos biudžetus paskirsto ir leidžia neefektyviai. Nekalbu apie „lietuviškas“ šaukštus ir šakutes. Dėl dubliavimosi, technologinių spragų dalis gynybos investicijų tiesiog paleidžiama vėjais. Net apie 80 proc. gynybos sektoriaus viešųjų pirkimų ES šalyse vykdoma atskirai. Ekspertai suskaičiavo, kad vien dėl nepakankamo ES narių bendradarbiavimo kasmet prarandame nuo 25 iki 100 milijardų eurų. Sutikite, kad tai milžiniški pinigai.
Šią spragą reikia panaikinti. Tuo tikslu jau įsteigtas Europos gynybos fondas. ES šalys turėtų nebepirkti skirtingų ar sunkiai suderinamų ginkluočių ar transporto. Pavyzdžiui, dabar ES šalys naudoja net 38 skirtingas šarvuotas transporto mašinas. Beje, Baltijos valstybės irgi renkasi skirtingus gamintojus.
Saugumo, kaip ir pinigų, nėra per daug
Europa šiuo metu tikrai neturi nei per daug finansinių resursų, nei per daug saugumo. Todėl būtina su mažesnėmis investicijomis pasiekti geresnį rezultatą ir neginčijamą saugumą. Tokia bus viena kuriamos ES Gynybos sąjungos užduočių.
Džiaugiuosi, kad pagaliau grįžtama prie Europos saugumo darbotvarkės. ES jau pakartojo ir pirmą kartą įtvirtino įsipareigojimą dėl būtinų 2 proc. BVP investicijų į gynybą, kas turi būti pasiekta ne tik pavienių šalių pastangomis.
Europos valstybės pavieniui neatsilaikys, bet kartu – tikrai gali. Taip teisingai yra pasakiusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federica Mogherini, beje, aiškiai remianti ES bendradarbiavimą su NATO.
Mano įsitikinimu, dabartiniai pokyčiai reiškia, kad ES jau artimiausiu metu turi įsteigti ir Gynybos ministrų tarybą, veikiančią ne kartu su užsienio reikalų ministrais, bet savarankiškai. Turint omenyje, kad ne visos, bet 22 iš 28 ES narių priklauso NATO, pati ES turi ir gali likusioms valstybėms pasiūlyti tinkamas bendradarbiavimo formas.
Stipresnė ES gynyba ir saugumas nėra jokia grėsmė NATO kaip institucijai. Su tuo, manau, ilgainiui sutiks ir Didžioji Britanija, sukanti savu keliu.
ES ir NATO šiais išbandymų laikais turi veikti vieningai kaip niekada iki šiol. Lietuvai, o ir kitoms Europos šalims (ne tik didžiosioms) reikia savo veiksmais įrodyti, kad nesame išlaikytiniai, kad galime dirbti ir bendradarbiauti kaip partneriai. Tada nereikės baimintis jokio tariamo „didžiojo sandorio“ su Rusija ar „skaičiuoti laiką atgal iki Jaltos“, apie ką šiomis dienomis rašo politikos apžvalgininkai.