Didžiulis demografinis ir ekonominis potencialas, įvertinant tai, kad auga atvykstančio jaunimo skaičius iš kitų šalies regionų, o bent trečdalis Lietuvoje studijuojančių užsieniečių renkasi studijas Kauno universitetuose.
Ir kartu... Neigiamas gimstamumo rodiklis. Daugiau paliekančių Kauną nei atvykstančių čia gyventi. Ir didžiausias emigracijos rodiklis lyginant su kitais didžiaisiais šalies miestais.
Sostinės politika
Kas vyksta? Kodėl jauni žmonės, įgiję Kaune išsilavinimą ir, greičiausiai, susiradę antrą pusę palieka miestą? Nekuria šeimos, nemato čia savo ir savo vaikų ateities?
Daug, matyt, yra dedamųjų ir paprasto atsakymo nėra. Bet. Turbūt gana akivaizdu, kad jeigu po studijų Kaune, jaunuoliui turėtų čia ir karjeros galimybes, darbą – jis nesižvalgytų į sostinę ar užsienį. Pasiliktų mieste, kuriame gimė ar praleido bent jau keturis studijų metus, kuriame nuo vaikystės turi ar užmezgė naujus socialinius ryšius, kuriame gali realizuoti savo profesinį potencialą.
Ir vėl ta valkiota ir nuvalkiota frazė „darbo vietų kūrimas“, kuri puikuojasi visų partijų rinkiminėse programose. Deja, konkrečių pasiūlymų apart „užsienio investicijų pritraukimas“ ar „parama regionams“ nelabai ir girdime.
O konkrečius sprendimus galime daryti jau šiandien. Ir be didelių investicijų iš užsienio ar Europos Sąjungos paramos. Tereikia savo valstybę matyti plačiau nei vien Vilniaus Senamiestis.
Valdžios centralizacija
Panagrinėkime kiek mažiau nuvalkiotą žodį – decentralizacija. Paimkime vieną Kauno universitetą ir vieną šalies ministeriją bei jai priklausančias institucijas.
LR Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri rūpinasi kaimo plėtra, maisto sauga ir kokybe, žemės bei maisto ūkio, žemėtvarka ir žuvininkyste – įsikūrusi Vilniuje. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪR, įsikūrusi Vilniuje. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, įsikūręs Vilniuje. Valstybės įmonė, pavaldi ŽŪR, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, įsikūrusi Vilniuje. VĮ Valstybės žemės fondas – Vilniuje. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras – Vilniuje ir t.t.
Aleksandro Stulginksio universitetas Kaune. Kaip patys teigia - „tai vienintelis universitetas Lietuvoje, rengiantis aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus, kurie skleisdami biologines, inžinerines ir socialines technologijas, žemės, miško ir vandens išteklių darnaus naudojimo bei plėtros pažangiausias žinias ir patirtį yra pripažįstami visame pasaulyje.“
Universitetas ruošia specialistus, mokslinius darbuotojus tokiose srityse kaip agronomija, augalų biologija ir selekcija, maisto žaliavų kokybė ir sauga, miškininkystė, žemės ūkio technologija ir vadyba, žuvininkystės ir akvakultūros technologijos, kaimo plėtros administravimas, žemės ūkio ekonomika, žemės ūkio verslo vadyba ir t.t.
Baigę mokslus šie specialistai jau gali dirbti ne tik su žemės ūkio ir su juo susijusiose įmonėse, bet ir viešosiose bei biudžetinėse įstaigose, valstybinėse institucijose, formuoti Lietuvos žemės ūkio plačiąja prasme politiką.
Kur? Vilniuje.
Valdžios decentralizacija
2008 metais buvo bandymas ar svarstymas Žemės ūkio ministerija perkelti į Kauną. Argumentai teisingi. Ten kur rengiami specialistai, ten kur jau veikia šalies ūkininkus vienijantys Žemės ūkio rūmai, ten, kur yra Lietuvos geografinis centras ir logistika paprastesnė – ten ir turi būti ministerija. Nepavyko.
Galbūt yra svarių argumentų, kodėl pati ministerija turi būti arčiau Seimo rūmų ir Ministrų kabineto, gal Prezidentūros. Tačiau ministerijai priklausančios įstaigos, mano giliu įsitikinimu, sostinėje neturėtų koncentruotis. Ji ir taip perpildyta.
Kodėl Kauno universitetas turi ruošti specialistus, kuriems vienintelės normalesnės karjeros galimybės Vilniuje? Ar tai Valstybės politikų, kurie dejuoja apie didėjančią regionų atskirtį, Valstybinė politika? Greičiau Sostinės politika.
Matykime plačiau. Matykime visą Lietuvą. Rūpinkimės visos Lietuvos reikalais.
Į Kauno regioną galėtų perskelti ne tik Žemės ūkio, bet ir Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos. Tada bent jau dviejų aukštųjų – Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos absolventai turėtų didesnes galimybes likti ten, kur baigė studijas.
Nei daug nei mažai – Kaune galėtų likti tie 5-6 tūkstančiai jaunų specialistų ir mokslininkų, kurie čia kurtųsi, dirbti ir augintų vaikus.
Kaune ir vaikų darželiuose pakaks vietos, ir mokyklos geros. Gal ir nekilnojamo turto rinka atsigaus. Iš paskos ir privačios investicijos ateis.
Ir tai tik vienas miestas, vienas universitetas ir viena ministerija. Valdžios dekoncentracija - štai jums atsakymas į klausimą dėl regionų politikos ir darbo vietų kūrimo be didesnių išlaidų.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.